Mylimojo statusai


Šiandien, skaitydama draugės laišką, apturėjau nušvitimą. :) Supratau, kad kažkaip galima skirstyti moters antrosios pusės statusą. Pagal šį statusą netgi daugmaž galima spręsti apie poros santykių ilgalaikiškumą, "šviežumą". Na, pavyzdžiui, draugystės pradžioje viskas būna apgaubta rožine spalva, kai jis įgauna arba didžiąją raidę "Jis", arba kaip nors dar įsukamas miglos ir rūko ratas: "tas asmuo", "mano saulė" ir pan. Kartais pasitaiko atvejų, kai moters širdies okupantas vadinamas ir tikruoju vardu, pvz., Saulius. Po pirmųjų drugelių plazdėjimo pilve, prasideda antrųjų drugelių sezonas ir tada vieta skiriama būna tik vardui: "Su Sauliumi eisim šįvakar į teatrą", "Saulius liks šiąnakt pas mane", "Ryt atvažiuoja Sauliaus mama". Kai viskas įsibėgėja, labiau pakrypsta į buitį, širdies valdovas turi ir vardą (Saulius), ir pridėtinį meilybinį žodelį, pvz., zuikis. "Zuiki, ar galėsi grįždamas iš darbo nupirkti kiaušinių? Tik ne tų mažiukų ir baltų, o vidutinio didumo ir rudais lukštais. Ką, Sauliau, reiškia "negalėsiu"? Sauliau, o tu valgyti iš viso nori?" Jei santykiai susiklosto laimingai ir širdies okupantas tampa ir rankos okupantu, tai paprastai visur jis būna pabrėžtinai išdidžiai įvardyjamas "vyru". Tai tęsiasi apie metus. Kartais metus su puse. Bet tas statusas "vyras" sakiniuose kaip antai: "Mano vyras" arba "aš su vyru", būna itin išryškinamas. Moters antroji pusė tarytum praranda vardą ir lieka tiesiog statusu. Pastebėtina, kad "vyras" ypač pabrėžiamas, kai moteris pradeda naują veiklą, pvz., tampa kokio nors klubo nare, pradeda rašyti savo tinklaraštį arba būna paaukštinta pareigomis. Tada padėkos kalboje ji visada dėkoja "savo vyrui", kurį penkių narių darbo kolektyvas ir taip puikiai žino: "taigi tai - Saulius!!!" Tada, paprastai kai šeimoje pradeda krykštauti mažuliukai, vyras vis dar būna "vyras", bet apgaubtas švelnesnio tono. Kai vaikai ūgtelėja, tada jis tampa "tėtuku", "tėčiu", "mano brangiuoju" su nepikta ironijos ir rutinos gaidele balse, o mergaičių pasipliurpimo būrelyje išryškėja ir jo šeimyninės pravardės: "maestro", "mūsų kinologas", "žvejas". Kartais būna ir ne tokių meilių pravardžių: "bjaurybė", "pilvūzas" ir pan. Na, o vaikam jau užaugus, moters antroji pusė tampa "tėvu", nepiktybiniu "seniu", kai juoko forma net atnrajai pusei girdint ir neprieštaraujant į jį taip kreipiamasi, arba paprasčiausiai... nustoja turėti bet kokį statusą... Kažkaip retai brandaus amžiaus, ilgai kartu gyvenę mylimieji, kreipiasi vienas į kitą vardu. Antroji įvardžio forma, net nesakant "tu", būna aiškiai juntama: "Ar girdi (tu)? Einam jau! Tai (tu) eini ar neini? Baik (tu) čia stikliuką kilnoti! Juk vairuoti (tau) reikės!" O kai atsitinka tai, kas mus visus, deja, ištiks, tada, jei iš tiesų šeiminis gyvenimas buvo nusisekęs, belieka tik gražūs prisiminimai ir "mano Saulius", "mano vyras" bei "mūsų tėtė".

Apie vyrų statuso suteikimą savo antrajai pusei kalbėti negaliu - jų pasaulis man tikrai per daug mistinis. :)


http://personaljewelryshopper.com

Komentarai

  1. Oho, kaip kokia rimta psichologinė studija! Bet rimtai, mano tėvai vardu vienas kito kaip ir nevadin, tik tada, kai pažindina su kitais žmonėmis :D.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sakau, čia jau gyvenimo įrodyta tai - ne mano išmislas :D.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Dauguma žmonių nėra labai išradingi. Nuo meilės - iki mirties :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Neišradingi kuria prasme? Rašymo? :D Atsiimk žodžius tada!!! :D Tai koks, čia, Neringa, išradingumas?.. V. Masalskis labai teisingai pasakė: "gyvenime yra tik dvi spalvos. Tik du krantai". Nu juk iš esmės taip ir yra. Po rato išradimo turbūt nieko naujo iš esmės neišrandama, tik kartojamasi. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ne rašymo, bet gyvenimo. Gyvenama pagal tą pačią schemą: jeigu gimsti, tai ir mirti reikia. O tu aprašei žmonių elgesio modelį nuo meilės iki mirties :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. bet pasikartosiu: ne visiem atvejam šis modelis taikomas :).

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto