Tautų draugystės simbolis

Šaltibarščiai. Tuo viskas pasakyta. :) Bulgarai, ukrainiečiai, aišku, lietuviai, indai, kai kurie vokiečiai, rusai, netgi anglai MYLI lietuviškus šaltibarščius. :) Man netgi teko garbė pasijusti nuostabia, pavyzdine ir nepakartojama gaspadine ir apmokyti kaimynę ukrainietę gaminti „cholodnyj borščj“. :) Tiesa, pažįstu vieną alžyrietį, kuriam šaltibarščiai – ne sriuba, net ne maistas ir apskritai kažkoks pasityčiojimas iš maisto produktų. Bet, manau, jei jis mestų visus savo tokius nusiteikimus, valgytų mūsų šaltibarščius taip, kad net ausys klapsėtų ir blakstienos iš laimės susigarbiniuotų. :) Žodžiu, to alžyriečio atveju šaltibarščių ignoravimas – tiesiog kažkoks kvailas principingumas.(Mano principingumą tokiu pat būdvardžiu turbūt įvardintų arabai, jei atsisakyčiau valgyti pūdytą kupranugariuką: „Ko nevalgai? Kaip tai „ne maistas“? Koks kvailas principingumas! Čia gi ne kokie jūsų vadinamieji šaltibarščiai! :D)
O mūsų Name šiuo metu karaliauja vienas bendras patiekalas, kas savaitę pagaminamas tai vienų, tai kitų kaimynų. :) Kaip nuostabu kokį šiltą vakarą susėsti galiniam kieme ir mėgautis tokiu gardžiu tautų draugystės simboliu. :) Na gerai gerai... Ir vynu. Individualiai. :D

Taip. Mūsų Namas jau atidarė vasaros, t. y. šaltibarščių sezoną. Ne. Ne per anksti. Šaltibarščiam niekada nėra per ne lyg ankstyvo laiko. :D