Susipažįstant su Sandra Bernotaite...
![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh5ZvMxpCUhCrpeP-A4TtCwlE-4d9UBsl7nKJTBUhh7uE8PwtANLIHsarvjMBTrTNXUCHb7o2kBTewDOKORTNrcP84MwnH2A9aD2286QqMdErrXi_0CSmVWnT2Ntdfrc_kQzGo2Brh0VM0/s320/5192228565_0a72cf312c.jpg)
Liepos mėnesio „Laimos“ žurnale yra interviu su be galo be krašto įdomiu žmogumi – menininke Sandra Bernotaite, šiuo metu gyvenančia Australijoje. Jau esu užsikepusi perskaityti jos „Gaisrą“. :) Paskutinis interviu klausimas bei S. Bernotaitės atsakymas į jį suskambino mano dūšios varpus – viskas labai pažįstama. Kone identiška. Ypač paskutinis sakinys. Nu tiksliai!!!
Ar lengva pritapti Australijoje?
Nelabai. Australai išoriškai labai malonūs žmonės, bet viskas tuo ir pasibaigia. Vyrauja tokia „small-talk“ kultūra. Daug kas iš ten gyvenančių europiečių ilgisi gilesnio bendravimo. Mano geriausi draugai – kroatė, japonė, keli vietos lietuviai. Neturiu daug draugų, nes nuolat sėdžiu viena ir rašau. Kartais, kai dirbu, apskritai dingstu porai savaičių, mėnesiui. Todėl į parduotuvę pradėjau eiti pagal grafiką, perku nedideliais kiekiais, kad viena sėdėdama visai neišprotėčiau. Nes kuo giliau nusėdi į save, tuo ten darosi patogiau.
Štai taip. :)
http://grafomanija.com/
Tikrai taip, paskutinis sakinys - kaip pirštu į akį.
AtsakytiPanaikinti