Mažieji gyvenimo paradoksai

Kovo 8-toji. Anglams tai – visiškai nereikšminga data, tad kiekvienais metais išgirdę apie tokią (ir net!) tarptautinę (ir net!) Moterų dieną :D, jie nuoširdžiai stebisi. Aš visada – už moteris, tad tom, kurios netaip užsidegusiai žiūri į šią moterų solidarumo šventę, o ypač, jei matau neartus dirvonus (angles :D), imuosi entuziastingai šviesti feminizmo tema. :) Teisingo feminizmo. Ta prasme, nesakau, kad ojojojoj kokie tie vyrai kiaulės, asilai, tinginiai ar kokie kitokie darbiniai, mėsiniai, egzotiški gyvūnėliai, tiesiog išreiškiu savo nuomonę, kodėl moteris turėtų džiaugtis būdama moterimi. Ir kodėl ji yra nusipelniusi turėti savo tarptautinę šventę. :) Kai kurias mano agitacija paveikia, kai kurias, aišku, ne. :D Tad štai, kalbamės su viena bendradarbe angle, akivaizdžiai paveikta mano šviesių, pažangių minčių :P, apie šiuolaikinus vyrus ir moteris, ledi ir džentelmenus, apie moters vietą po saule ir šiam sudėtingam vyrų pasauly, ir stumiam 179 kg cage‘ą, pilną siuntų (liet. būtų verčiamas kaip „narvas“, bet šiam dariniui iki narvo toli :D, tad nežinau, kaip paaiškinti, ką mes ten stūmėm :D) savo pora plikų rankelių ir įsitempusios, kol trys dvimetriniai vyrai, iš to paties padalinio – kolegos, praktiškai darbo kaimynai – stovėjo apsikabinę vežimo priemones ir šnekėjosi, kokios vis tik moterys yra dūros – tik drapanėlės, grožio salonai rūpi ir, on the top of that, kaip kuo daugiau išgręžti vyrą...
Štai taip aš atšvenčiau savo Tarptautinę Moters dieną. :)


Iš nerašytinio folkloro. Seniai seniai gyveno kartą tokia mergaitė, pavarde Kiaulavičiūtė. Negalėjo sulaukti tos dienos, kai užaugs ir ištekėjusi pasikeis mergautinę pavardę bei išeis, kaip pati juokaudama sakydavo, iš „kiaulių giminės“. :) Mergaitė suaugo, sėkmingai įsimylėjo ir ta taip ilgai laukta diena atėjo. Į gyvenimo vyrus Kiaulavičiūtė pasirinko Parše(ė)liūną. :D

Tai štai. :) Ramios, migios Jums nakties ir Labanakt. Nauja diena – nauji gyvenimo paradoksai. :)