Aukso amžius

Sunkus mano gyvenime dabar laikotarpis. Labai sunkus, neslėpsiu ir nesislėpsiu, nors norėčiau. :) Laikotarpis, kuris reikalauja iš manęs be galo daug nuolankumo ir tolerancijos. O man su tuo sunku susitvarkyti. "Trisdešimtmečio krizė", - kaip juokauju. :) Susideda viena aplinkybė po kitos išorėje ir voila - jau rakinėji savo vidų. Paradoksas kažkoks. :)

Nepaisant to, mano chaosas yra itin harmoningas. Irgi paradoksas. :) Žinau, kad išbrisiu, kad susitvarkysiu, kad dabar tiesiog reikia išlaukti visą tą sunkumą. Kiekviena diena - tai patirtis. Bet kokia patirtis - dovana į mano lobių skrynelę. Tikiuosi iš šio laikotarpio jei ne sausa išbristi, tai bent ūgtelėjusi. :) Atsibodo vis lipti ant to paties grėblio. :) Ir, kas blogiausia, nieko negaliu kaltinti dėl ne vietoj padėto grėblio, tik save. Taigi, tikiuosi laimingai transformuotis kai kuriais aspektais. Per aspera ad astra, tskant. :) Ir labai ramiai bei, kaip jau minėjau, harmoningai į mano ramias vakarines namų valandas užsuko suvokimas, kad netgi kuomet sunku ir netaip jau fun gyventi, čia ir dabar yra mano aukso amžius. Mažiau bijau, konkrečiau žinau, daugiau pasitikiu savim, galų gale pažįstu save geriau. Esu pakankamai sveika, nesveikai darboholiška :D ir dabar pats darbingiausias bei gražiausias (manau) mano laikas. Tiesiog aukso amžius. :) Tik kartais reikia po pelenus pasidairyti, kad atrastum tą auksą. :) Bet jis žiba.