Padūmojimai prie kampinės parduotuvės
Gražus, žvaigždėtas, svajingas vakaras šiandien buvo. Taip - žiūrėdama į dangaus žemėlapį - traukiau pirkti vaisių ir daržovių į savo corner shop, pas savo babajus. :) (Jie, du broliai, puikiai kalba rusiškai! Čia šiaip... nusistebėjimas. :)) Prie mano corner shop, kuri tikrai yra įsikūrusi ant kampo, yra vaisių ir daržovių miniturgelis. Nežinau, ar kaltas tas žvaigždėtas, svajingas dangus, ar dar kas, bet aš paklausiau prekiaujančio berniuko: "Kai buvai mažas, ar norėjai užaugęs būti vaisių pardavėju?" Jis nuoširdžiai nusijuokė. Greičiausiai dėl klausimo absurdiškumo. :) Aplink jį susirinko kiti pardavėjai ir, kol aš tupdžiau pomidorus į maišelį, kvotė berniukėlį, ko aš jo paklaususi. Kiti pardavėjai, sužinoję mano klausimą, taip pat nuoširdžiai nusijuokė. Vienas atsisuko į mane ir pasakė: 'Probably this is the last job you wanna do when you grow up.' (liet. "Turbūt šis darbas paskutinėj vietoj, kurį užaugęs norėtum dirbti.") Tada aš mūsų visų vėl pasiteiravau: 'So why so many people do what they don't like? Why so many dreams die? Why do we give up on what we were dreaming of when we were children?' (liet. "Tai kodėl tiek daug žmonių daro, ko jie nemėgsta? Kodėl tiek daug svajonių miršta? Kodėl mes paleidžiam tai, apie ką svajojome, kai buvome vaikai?") Ir žinot ką? Nė vienas neturėjome atsakymo.
Gražus, žvaigždėtas, svajingas vakaras parvedė mane namo.
Jaučiu, jog palikau kaimyniniam prekeiviam įspūdį. :D :D :D
Komentarai
Rašyti komentarą