Įvykis

Tai nutiko senokai. :) Kaip tik buvo tas laikotarpis, kai aplink mane sukosi visokie išprotėjeliai ir kai jau net pradėjau juokauti, kad traukiu visokius "psichinius" kaip vapsvas tirpstantis saldainis. Žingsniavau drąsiai ir užtikrintai Pilies gatve susitikti su drauge Rūta, kai vienas toks į mane žvilgsniu ir šypsena nusitaikęs objektas, privertė drąsius ir užtikrintus žingsnius ieškotis apėjimo maršruto - nejaukiai jaučiuos, kai spoksoma su aiškia intensija užkalbinti. Bet susidūrimo nepavyko išvengti - prilipo. Visa laimė, kad delikačiai tai mokėjo padaryti. :D Sakiau, kad skubu, jis atsakė, kad vis tiek palydės, o mano mandagumas neleido žmogaus šalin pavaryti. Jis, kurio vardo taip ir nežinau, ryškiu rusišku akcentu dėstė, kad "pabudo": perskaitė kažkokią knygą ir "pabudo". Paklausė manęs, ko dabar labiausiai pasaulyje norėčiau. Atsakiau, jog kelionės. O ką? Gal meilės reikėjo sakyti? :) Jis man dar taip keistai nuskambėjo pasiteiravęs, o ką man ta kelionė duos? Kažką neitin gudraus sumaliau, nes, na, pripažinkim, neužduodami tokie klausimai sau kasdien :D. Tada, kai praėjom Katedros aikštę ir prie šviesoforo turėjome skirtis, jis paklausė, ar gali mane apkabinti ir ar gali pasidalinti "KitKat" batonėliu. :D Šokoladą aš mėgstu, tad - be problemų! :D Apsikabinti irgi mėgstu. Ne su visais - tik su labai artimais. Bet su šituo tipažu visai kažkodėl norėjau susiglėbesčiuoti. :D
Va, jau pora metų praėjo, o aš tą įvykį dėl kažkokios priežasties prisiminiau. Tada taip pagalvojau: štai kad ir toks nutikęs įdomumas kažką gero ir harmoningo širdy palieka. Tikrai mielą prisiminimą. Man ne taip dramatiškai viskas, bet yra tam tikrų sąsajų su kažkokiu A. Čehovo kūriniu, kurį dar mokykloje skaičiau. :) Kai vaikinas tik juokais, pagautas kažkokio masinio smagumo merginai pasako, kad ją myli, o ji, galbūt ištekėjusi už nemylimo, visą likusį gyvenimą turėsis tuos guodžiančius, reikalingumą įrodančius žodžius širdyje. Tai - nuostabiausias prisiminimas, pasak Čehovo. :)

Ir visai neromantiška posto pabaiga. Ką dar prisimenu iš to lydėjimo, tai jo samprotavimus: "Nias jaigu sakysi pastoviai žmogui, kad jys yra kiAulė, tai vieną dieną jys sūkriūksės" :).