Kirčiai iš tėvynainių

Prieš Naujųjų sutikimą, kuomet reikia atleisti skriaudas, pamiršti nuoskaudas ir atversti naują balto popieriaus lapą, kol galiu, truputį paburbėsiu. :D Buvo toks renginys Lietuvoje, tiksliau, Vilniaus oro uoste, kai keleivius, atskridusius iš Didžiosios Britanijos bei Vokietijos, pasitikdavo dūdų orkestras. :) Žinoma, lėktuvai iš Didžiosios Britanijos bei Vokietijos daugiausiai nusileisdavo su Lietuvos piliečiais, grįžusiais žiemos šventes praleisti su artimaisiais. Tad, iš esmės, dūdenimas buvo skirtas mūsiškiams. :) Viskas gražu, miela, jauku, šventiška... O tada videoreportaže pasirodo renginio sumanytoja (ponios vardo bei pavardės neįsidėmėjau, nes pasiklausius, ką ji kalba, pamiršau tai padayti :)) Vienžo, ponia į žurnalistės(-o) klausimą, kam skirtas šis orkestras, su spindinčia ant spindinčio veido šypsena atsako, kad, girdi, sugraudentų emigrantų širdis ir noras parodyti, jog ir Lietuvoje labai gerai. Taigi. Viena ausim klausaus reportažo, kita ausim - kursiokės per Skype, kuri sako, jog su draugu atemigruoja į UK, nes Lietuvoje abu darbo negauna. Aišku, čia galima išvedžioti iki negalėjimo, kad protingi ir netinginiai darbus gauna, kad tik buki, netalentingi, negabūs ir pinigų ištroškę silpnavaliai "išduoda Tėvynę". Dabar taip... Tai jūs, kurie tvirtinat, kad mes Tėvynę išduodam, išduodat ją. Elementaru, Vatsonai! Nes tai jūs dedat į šuns dienas tuos, kurie išvažiavo duonos kąsnio užsidirbt. Preliminariai svarstant: Varai ant lietuvių - varai ant pačios Lietuvos. Giliau į priežastis, kodėl žmonės emigruoja, nesileisiu. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę bet kokiu klausimu. Be to, tai jau aptarta visur kur tik įmanoma n kartų, tad nieko naujo nepasakyčiau. O dėl GARDESNIO duonos kąsnio, jei išvis ne dėl DUONOS KĄSNIO, paliekama šalis, laikinai ar visam laikui, kas čia tokio? Valgyt ir gyvent gi norisi! Ir nebūtinai tas duonos kąsnis svečioje šalyje būna gardesnis. Kartais juo, oi, kaip springstama!.. Anglijoje, kas dar nežinojote - žinokite, pinigai ant medžių neauga. Ir nėr meduolių kalnų, pieno upių ir medaus upokšnių. Ir saldainais čia nelyja, net jei kraštas ir labai lietingas. O tai mielai poniai pasakyčiau štai ką: "Miela ponia, kodėl jūs manote, kad emigrantam tas širdis reikia graudinti? Manot, kad mum neskauda, neliūdna, ramu palikti savo artimuosius už gausybės kilometrų? Jūsų šeimos ar giminės narių nėra niekur emigravusių? Nėra net galvojusių apie tai? Tikrai Lietuvoj taip labai gera gyventi finansine prasme?" Tada apsisukčiau ir ramiai nueičiau. Gėda tokias nesąmones taukšti į eterį! Kad ir patys geriausi ketinimai, tačiau tai nekeičia fakto, jog tauškiamos nesąmonės. Kitąkart linkiu nepraleisti progos patylėti.
Žodis "emigrantas", nesvarbu, kokiomis asociacijomis dabar apipintas, man nėra atgrasus. Nesiūlau jo braukti iš žodynų ar nustoti vartoti medijoje :). Nes man žodis "emigrantas" siejasi tik su pirmine, žodynine reikšme - trumpai drūtai - išeivis. Nors tai taip pat nekažin kaip skamba, tačiau prie nieko nesikabinėju. :) Man gerai, man tinka. Gal dėl to šį terminą priimu lengvai, kad iš mano artimųjų niekas manęs "išeive" ar "emigrante" nevadina. Manau, kad nelabai į kurį nors išvykusį svečion šalin žmogų ir atvažiavusį aplankyti artimųjų į Tėvynę, tie artimieji kreiptųsi: "Na, emigrante?.. Kaip gyvenimas emigravus?" :) Tik va, pasitelkiant rašytinį ar sakytinį žodį, išeinantį į viešumą, prireikia kažkokių kategorizavimų. O jei tokie žodžiai lietuvių kalboj egzistuoja? Tai ir vartoji juos. Ne, tragedijos nematau. :)
Ir visi "aukštųjų" galvų kalėdiniai pasvarstymai apie tai, kaip blogai emigrantų vaikams ir kitiems artimiesiems, likusiems Lietuvoje, manęs nežavi. Tačiau aš nusprendžiau juos ignoruoti. Ramiau gyventi tada. :) Taip, sutinkam, manau, visi, kad pinigai gyvenime dar ne viskas. Tačiau po visko, jie turbūt eina antru numeriu. :) Pavyzdžiui, kai mama pravirksta atidarius šaldytuvo duris ar vaikas su siaubu prisimena tuos laikus, kai pora metų dėvėdavo tas pačias lopytas kelnes, apie pinigų vertę pamąstai dar kartą. Ar tikrai taip tik oru ir dvasiniu penu galima gyventi?
Linkiu visiems emigrantų nemylėtojams prikąsti liežuvius. Nes ir emigravusieji yra žmonės. Ir mum skauda. Ir kol neįsispiri į kito klumpes ir jomis nepavaikštai po tos pačios trobos aslą, geriau pasinaudoti jau mano kartą paminėta teise patylėti. :)

P. S. Teisybės dėlei pasakau, kad universitete ir gal dar net vidurinės laikais tvirtinau, kad jei jau ir išvažiuosiu į Angliją, tai ne valytoja dirbti. A-cha. :D Nespjauk į šulinį, kol neatėjo geresnės gyvenimo sąlygos. :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Princo dienoraštis. Jokio kontakto

Lėktuvai vietoj žvaigždžių