Paslaptingi, tylūs, bet tikri žingsneliai... :)

Kalbant apie žingsnelius... :) Žinot jau turbūt, kad karališkoji UK šeima laukiasi pagranduko. :) Sveikinimai būsimiem tėveliam - Princui Williamui ir jo žmonai Kate. Duokdie visiem sveikatos :).

Mano kasdien vis labiau girdimi žingsneliai - Kalėdų. :) Šiandien darbe buvo puošiama eglė. Kasmet ji dabinama tais pačiais žaisliukais, tačiau aš į ją žiūriu susižavėjimo kupinu žvilgsniu lyg pirmąkart matyčiau. :D Ir tradiciškai paniūniuoju: "Oh, Christmas Tree, oh, Christmas Tree..." :D Šiemet buvau itin pagerbta - kaip didžiausia eglės puošimo entuziastė, buvau pakviesta puošti eglutės kartu su pagalbiniu personalu! :) Deja, neturėjau eglutei laiko :(. Bet, manau, ji nesupyko. :D Kai atėjau į valgyklą, spindėjo žėrėjo lyg niekur nieko. :D Matote, aš pati pirmoji šitą grožį paleidau į platųjį darbovietės pasaulį. :) Ją aš puošiau, ją visaip dailinau, jai kaspinėlius segiau ir žvaigždę - karūną dėjau aš! :) Štai kodėl teigiu, kad mūsų su egle glaudus ryšys. Ir man dzin, kad ji dirbtinė. :) Kalėdų nuotaika, dvasia - ne žaisliukuose, lemputėse, ne dovanose (na, gal tik šiek tiek :P), ne eglutės formoje juntama. Kalėdos - tai žmonės. Visa kita - tik atributai paskatinti išryškinti žmogiškumą :). Ne vilkas žmogus žmogui turi būti. Draugas turi būti. Atviros rankos, gailestinga širdis, supratingas žvilgsnis ir reikalingas žodis. Štai kas žmogus žmogui turi būti. Bent jau stengtis tuo būti. Nenukrypsiu... Grįžtu prie žingsnelių. :) Darbe gavau dar vieną pavyzdinį siuntimo egzempliorių - šįkart tai buvo Kalėdinių giesmių CD. Kadangi adresato nebuvo nurodyta, pavyzdys buvo skirtas MUMS, aš tą CD ir priglobiau :D. Kompaktinis diskas yra Oksfordo choro. Tai va. Sėdžiu dabar visa palaimingai išsišiepusi jau kelios valandos su ausinėmis ir jaučiu eglutės kvapą. :D Stiprus poveikis. Manau, kad Kalėdos kaip šventė yra truputį stebuklinga. O gal ir labai net stebuklinga. :) Ta šventė tyliai praveria tavo namų duris, po to praeina pro visus kambarius ieškodama tavęs, tada prisėda kartu ant lovos, pasmalsauja, ką kalėdiško geri, ir kaip koks vaikas atsidusęs, kad su ja niekas nežaidžia, ima krėsti pokštus. :) Tada, žiūrėk, iš kažkur krūtinę užlieja dėkingumas dėl kažko, greičiausiai, balažin ko :D, širdis skamba kalėdinėmis dainomis ir giesmėmis, pasidaro kažkaip šilčiau net kūnu ir milisekundę pajunti, kas yra ta visuotinė agape Meilė. :)

Ačiū už tuos paslaptingus, tylius, bet tikrus žingsnelius.  :)