Aš ČIA esu vienišas

Arba „vieniša“ – priklauso nuo to, kokia lytis tai sako. :) Žinoma, jeigu išvis apie tai pasisuka kalba, ir jeigu išvis norima apie tai kalbėti. :) Taip žmogus įvardija savo statusą: single, married, separated, widow(-er). Bet Anglijoje yra tokia nauja statuso kategorija, kuri suteikia visą informaciją per daug net nebandant klausinėti – „I am single HERE“. Žmonės, kurie pateikia apie save tokią informaciją, paprastai būna atvykėliai iš Juodojo žemyno, kartais indai. Be žodžių, tačiau veiksmais taip savo statusą neretai nurodo ir lietuviai ar kiti emigrantai iš Pabaltijo. :) ČIA esu vienišas. O ten... TEN, bet tik TEN yra šeima: oficiali žmona ir pora vaikučių (jei pilietis, su kuriuo kalbatės yra iš Afrikos žemyno, tai tada paprastai jo šeimoje jau krykštauja kaip minimum keturi pabiručiai :) ), bet ČIA... ČIA viskas kitaip. Jei čia neturi šeimos, tai kodėl apsimetinėti, kad esi vedęs arba ištekėjusi? Kiek daug pavyzdžių, kai žmonės ČIA gyvena dvigubą (kartais ir trigubą – pagal poreikius ir moralę :)) gyvenimą. Grįžta koks Zimbabvės gyventojas į savo Zimbabvę ir gražiai paatostogauja savo šeimoje – su teisėta pačia ir pulkeliu vaikučių, grįžta į ČIA, t. y. į UK, ir gyvena su kokia nors baltaode (mes, baltosios, esame vienas didžiausių juodaodžių vyrų traukos objektų, kuris jiems, jei sudaroma mišri partnerystė, suteikia juodųjų brolių ir seserų akyse kažkokį sunkiai nusakomą prestižą) arba, ne tokiu laimingu atveju, su kokia nors savo žemiete. :) Kartais ir vaikelių sugyvena. Žinoma, tokių šeiminių variantų yra visame pasaulyje, visur, kur tik yra žmogaus pripėduota. Žinau, kad neviena panaši istorija yra prigyventa ir Vokietijoje. Vieną konkretų atvejį žinau su lietuve. Ji gyvena su kažkuo, turinčiu Vokietijos pilietybę, susilaukė su juo mergaitės, o vasaromis porai savaičių grįžta kažkur į Raseinių rajoną pas savo legalų vyrą ir tris vaikučius. Sako, kad jos šeima apie tokią dvigubą moters laimę nežino, bet ką gali žinoti, jei nujaučia, tai tiesiog nenori atvirai šio fakto pripažinti – gal per skaudu, gal per didelė gėda, gal tiesiog tai neigti patogiau negu susitaikyti su mintimi, kad jie ne vienintelė šeima moters gyvenime? Kai dar gyvenau Huntingdone, viena paliotna moteriškė susilaukė vaikelio su indu. Indui atsisakius ją vesti, moteris vaikelį atidavė įvaikinti. Taip lietuvių genai po truputėlį paliekami visose šalyse. :) Į ČIA atvyksta ne tiesiog žmonės, norintys užsidirbti, į ČIA atvyksta genai ir genų mutacijos, kartais likimai, kartais sąmoningi bėgimai nuo kažko. Į ČIA netiesiogiai atvyksta tėvai, seneliai, artimieji ir tolimieji ir gal net laiptinės kaimynai. :D Į ČIA neakivaizdžiai suvažiuoja ištisos šeimos ir giminės, kultūros ir papročiai, auklėjimai ir tradicijos.
Iš pradžių buvo keista sulaukti nuoširdaus juodaodžių vyrų klausimo: „Are You single HERE?“, o po to ir nuoširdaus prisipažino: „I am single. HERE“. Visąlaik pasiteirauju: „And there? Do You have a family THERE?“ Ir nušvinta vyro veide nemenkas pasididžiavimas: „I have in Africa wife and six small children“. :D Ir šypsosi žmogus iš laimės, kad gamta jį taip dosniai kūdikėliais apdovanojo. :D
Turbūt esat girdėję, kad jei kuris nors sutuoktinis išvyksta už jūrų marių geresnio gyvenimo ieškoti, tad anksčiau ar vėliau šeima subyra? Ne visada vyras ir žmona oficialiai išsiskiria, tačiau bendro gyvenimo nebeturi. Dažnai gyvenimuose atsiranda kitos antrosios pusės. Liūdna. Liūdna, kad pažadas mylėti ir sergėti, įsipareigojimas, nepaisant visko likti kartu ir būti atrama, sunaikinamas. Žinoma, ne visi emigravę žmonės ir jų gyvenimai pagal vieną kurpalių gali būti susiūti. Bet kaip ten sakoma? Išimtys tik patvirtina taisyklę? :) :P