Kodėl aš?

Kas. 2009 m. daugybę apdovanojimų ir dar daugiau nominacijų susišlavęs amerikiečių vaidybinis filmas „Precious“, pagal Sapphire romaną „Push“. Gaila, kad lietuviškai filmo pavadinimas netenka to nekaltai gražaus ir gal, žiūrint tam tikru rakursu, nepiktai ironiško skambesio – „Meilutė“.
Apie ką. Apie juodaodę šešiolikmetę Claireece Precious Jones (akt. Gabourney Sidibe), vadinamą tiesiog Precious, kuri niekaip neišlipa iš žemesniųjų klasių (I-IV klasės) kurso, vos paskaitančią, turinčią didžiulį viršsvorį ir besilaukiančią savo antrojo vaikelio. Kai jos mokyklos direktorė pradeda įtarti, kad Precious namuose kažkas stipriai negerai, žiūrovas nukeliamas į merginos namus. Namai – pragarai, sakoma, be namų, bent jau šios merginos atveju, tikrai geriau. Fantastiškai MO‘Nique (apdovanotos „Oskaru“ už antraplanį vaidmenį) suvaidinta Precious motina Mary, daro savo dukrai gyvenimą nepakeliamą. Precious mušama, engiama ir kartais seksualiai išnaudojama savo motinos. Vienintelis merginos išsigelbėjimas – laki vaizduotė, kuri neša ją į mados, muzikos, filmų, pasakų, kitaip, pripažinimo, pagarbos bei garbinimo pasaulį, kuriame visada vietos yra ir ją mylinčiam vaikinui.
Filmo pradžioje žiūrovas „supažindinamas“ ir su Precious tėvu, daugybę metų buvusiu savo dukters tvirkintoju. Vėliau jis filme atlieka netiesioginį, tačiau visame kame, svarbų vaidmenį. Incestiniai santykiai šešiolikmetei be nevisavertiškumo komplekso dovanoja du nėštumus. Veiksmažodį „dovanoja“ pateikiau be kursyvo, nes šešiolikmetei vaikai – išties dovana, ji juos be galo myli. Merginos pirmagimė, turinti Dauno sindromą, yra globojama jos motinos, mažasis gimsta, visa laimė, ligoninėje, ir atitenka teisėtai motinai. Beje, didžiulė laimė visiems Lenny‘io Kravitzo gerbėjams – jis ligoninės scenose išdygsta kaip sveiką gyvenimo būdą propaguojantis... eee... seselius. :D Lenny‘is neabejotinai – žmogus-orkestras: be to, kad dainuoja tikrai neblogai, groja kone visais Žemėje egzistuojančiais instrumentais, dar ir vaidina labai natūraliai, ir vien už tai yra vertas bent paplekšnojimo per petį. :)
Precious komplikuotas gyvenimas pradeda keistis, kai ji palieka mokyklą ir prisijungia prie mokymo programos „Each one – Teach one“. Energinga mokytoja (akt. Paula Patton), su savo sudėtingais gyvenimais į pamokas susirinkusios bendraklasės Precious suteikia viltį, kad ji – ne atsilikėlė, ką jai visą laiką į galvą kišo mama, o normali mergina, gal net turinti kokių nors gabumų. Ir kai rodos, visas Precious Jones gyvenimas pradeda stotis į vėžes, mergina sužino apie jai skirtą lemtį. Nėra pasauly teisybės. Ir ne visoms pasakoms skirta baigtis laimingai. „Why Me?“ – vieną vienintelį kartą Precious užrašė savo sąsiuvinyje. Žinoma, atsakymo negavo. Bet palaikymas atėjo iš jos bendraklasių bei mokytojos. Iš žmonių, kurie dar kartą įrodo, kad kraujo ryšiai – jokia priežastis pirmumo teisei. Svetimas gali mylėti labiau už tą, su kuriuo sieja bendras genofondas. Istorijos kulminacija – Precious motinos Mary aiškinimasis psichologei, kodėl ji leido, kad jos dukrą prievartautų. Su psichologės vaidmeniu puikiausiai susidorojo dainininkė Mariah Carey. Nedidelis, bet svarbus ir labai įtaigus vaidmuo. Beje, ir romano „Push“ autorė Sapphire filme šmėkšteli kaip socialinės rūpybos darbuotoja, lankanti Precious, jos dukrytę ir motiną.
Mane tai – labai sukrėtęs filmas. Nereikia turbūt nė sakyti, kad taip nuoširdžiai, atsidėjus, iš dūšios apsižliumbiau? :D. Koks vis tik didis žmogus gali būti: net pralaimint mūšį – vis tiek jį laimėti.
Įvertinimas: 9.7/10