Atitiko kirvis kotą :)

Nutiko taip, kad pasivėlinau į savo breaką – ir mano mėgstamiausias staliukas valgykloje jau buvo užimtas. Bet kadangi prie jo sėdėjo dvi kolegės, su kuriomis daugiau ar mažiau, bet faktas tas, kad bendrauju, nutariau prisijungti prie jų. Vos tik prisėdus iškart pajutau, kad atmosfera tarp kolegių tvyrojo it elektrinis ungurys – pavojingai vibruojanti ir smardi :D. Abi šios mano bendradarbės – neanglakalbės, o ir jų anglų kalba nelabai kokios būklės... :P Ir abi jos turi bruožą žinoti už kitus asmenis viską geriau. :D Taigi... Aš tyliai išsitraukiau savo priešpiečių obuoliuką ir kone galvelę nunarinus pradėjau jį grauži, žvilgčiodama tai į vieną, tai į kitą kolegę vos ne iš padilbų. O žodinė kova, su gan nemažu ironijos kremu ant viršaus vyko dėl sporto. :) Kur geriausia lankyti sporto klubą, kodėl ten ir ten nešvaru, o ten švaru, kokius pratimus geriausia atlikti. Viena kolegė, nuo vaikystės intensyviai sportavus, buvo įsitikinus, kad ne visi pratimai tinka kiekvienam individui, pradėjo aiškinti, jog viskas priklauso nuo asmens sveikatos ir noro patobulinti konkrečią kūno dalį, kita bendradarbė, šiuo metu susižavėjusi joga, priešingai, tvirtino, kad žmogui daryti reikia įvairius, bet visoms kūno vietoms skirtus pratimus, tada ir sveikata galbūt daugiau skųstis nebereikės. Klausimas kaip vištos ir kiaušinio pirmesnis atsiradimas – neišsprendžiamas. :) Tada pokalbis pakrypo į maistą. Blogas, labai blogas sumanymas... :D Viena valgė varškėčius, kita – bandelę su razinomis. Ir prasidėjo! :D „Ar tu žinai, KIEK toje bandelėje yra kalorijų?“ Angliškai tarimas buvo netikslus, tad moteris, valganti bandelę su razinomis, suprato, kad kalba eina apie... sporto klubo abonementinį mokestį savaitei. :D Kai jau nebėjo visko normaliai išspręsti, teko įsikišti man ir paaiškinti, kad pokalbis ne apie pinigus, o kalorijas. :P Moterys, pagaliau pastebėjusios, kad ir aš prie stalo sėdžiu, bet nekalbu, nusprendė pašnekinti ir mane :D: „Kodėl tik obuolį valgai?“, - paklausė viena. Man nespėjus atsakyti kita pakomentavo: „Dietos laikosi“. Aš tik mirkt mirkt akim, jau ketinu žiotis atsakyti, kita bendradarbė, turinti tendenciją kelti balsą, paklausė beveik užsipuolimo būdu: „Tai tu valgai visą dieną vien obuolius? Ryte, perpiet, vakare?“ Jaučiu, kad valgykla po truputį pradeda atsisukinėti į mūsų staliuką. „Ne“, - aiškinuos kaip vaikas , - „Jokių dietų, obuolį tik dabar valgau (nu va, ir mano obuoliukas elektros gavo :( :P), nes čia mano priešpiečiai, ne pietūs. Maitinuosi kaip priklauso – normaliai“. Su verdiktu „gerai“ buvau atleista nuo pokalbio. :D Tada vėl „laimė“ atsisuko į temą apie sporto klubus. :) Viena bendradarbė kitos paklausė, kur ši sportuojanti. Pastaroji nurodė rajoną. Gana netiksliai ištarė, kita, suprantama, netiksliai suprato, perklausė kur būtent tam rajone? Kolegė vėl pakartojo rajoną. O kita vėl tą patį: „Bet vie? Yt yz byg erėja“. :D Tada ir netokiai temperamentingai bendradarbei kraujas užvirė ir kad puolė kylančiu tonu kartoti tą rajoną! :D Sako po to galų gale: „Ten tik vienas sporto klubas ir yra“. :D Šiaip tai čia netiesa, jeigu ką. :D Mano akys tik laksto nuo vienos kolegės prie kitos, aplinkiniai staleliai jau žiūri susirūpinę mūsų pusėn... :D Greit tos penkiolika minučių praėjo, reikėjo kilti į darbus. Pakilo viena darbo draugė prie kriauklės puodelio išsiplauti, o kita taip lėtai lėtai pasisuka į mane ir sako: „Jetus, koka nervininkė, ar ne?“ :D „Aš tai niekada taip nesirengčiau kaip ji – visus savo lašinius išryškina“. :D (Na, kur daugiau viena moteriškė kitai moteriškei galėtų smogti labiausiai – tik į išorinį grožį ir kilogramus. :D) Prie stalelio grįžo puodelį išsiplovusi kolegė ir bandė gražiai užbaigti pokalbį: „Na, nesvarbu, kur sportuoji, tam tikro amžiaus sulaukus, gali būti ir atleista nuo sporto visai“. Kita bendradarbė nenorėjo be aiškaus pergalės jausmo paleisti savo priešininkės: „O kiek tau metų?“ „52 bus, bet man visi duoda keleriais metais mažiau“. Ir šauna savo paskutinį šūvį porą metų už priešininkę vyresnė kolegė: „NAu. I would say you „oldE few yea“. :D :D :D O kadangi ana kolegė tą oldE sumaišė su „younger“, gražiai ir aiškiai pamaloninta padėkojo stalo draugei ir nuėjo dirbti. :D :D :D Aš vos tvardaus nepradėjus garsiai juoktis, o šalimais sėdinti moteris man ir sako: „Kokie nervininkai visi to krašto žmonės... Nesistebiu, kad mūsų tautiečiai negali su jais gyventi“, aiškiai pamiršusi, jog pati yra ištekėjusi už itin nervingo neeuropiečio. :D
Jeigu kas dabar svarstot, o kokio velnio aš nepakilau ir nenuėjau nuo to stalelio, o sau negarbingai ir tyliai stebėjau dvikovą, atsakysiu: iš smalsumo. Ir todėl, kad buvo labai linksma. :D Viena kalba apie batus, kita beveik apie ratus, bet abi, net suprasdamos, kad kažkas judviejų tekste nesiriša, buvo šventai įsitikinusios, kad ir taria angliškus žodžius, ir supranta jų reikšmę, ir, svarbiausia, mąsto visiškai teisingai. :D