Teisė būti vaiku

Medijoje šia tema yra pasirodę rimtų, išsamių straipsnių, nekalbu jau net apie virtualius pokalbius internetiniuose forumuose, mamų, močiučių ir tetų pašnekesius prie kavos puodelio akis į akį, o bet tačiau ir aš noriu įkišti savo smalsią nosį į vieną daržą. :) Nesu didelė vaikų fanė :), bet kai britų spaudoje pasirodė straipsnis apie tai, kad kažkurie soliariumai siūlo naudotis jų paslaugomis nė vienerių nesulaukusiems potencialiems klientams, man nuoširdžiai pagailo tų vaikų, kurie turi tokias imbeciles mamas, kurios veš savo vaiką pasikaitinti dirbtinės saulės spinduliuose. Garantuotai tokių bus! Žinoma, šis nedidelės apimties straipsniukas jau spėjo susilaukti spaudos, televizijos, atitinkamų instancijų bei pasipiktinusių piliečių dėmesio. Ir pasipylė gausybė žymiai didesnės apimties straipsnių su iš atokiausių Britanijos kampelių atkapstytomis „nepavyzdinėmis mamomis“ (visur medijos principas vienodas – ieškoti karščiausių sensacijų. :)). Žinių metu per televiziją to grožio salono, kuris, sakoma, teikia soliariumo paslaugas vaikams, savininkė visiem reporteriam dievagojosi, kad jos salonas tuo neužsiima. Moteris tvirtino, jog tai – bulvarinės spaudos pramanas. Nors visa kitą: manikiūrą, pedikiūrą, veido valymą bei makiažą ikimokyklinio amžiaus mergaitės tame Esekso (angl. Essex) grafystėje įsikūrusiam salone gali gauti. Vėl kyla diskusijų audra, iki kiek galima grožio pramonei leisti spaudyti atitinkamus nepilnamečių pasąmonės mygtukus, kuomet vaiką, nespėjusį normaliai pereiti vaikystės koridoriumi, bandoma paversti suaugėliu? Mamos, kurios nori auginti ne vaikus, o lėles, nėra šių dienų stebuklas – pvz., po Frances Hodgson Burnett knygos „Mažasis lordas Fontlerojus“ populiarumo (1886 m.), beveik visi berniukai buvo rengiami kaip knygos personažas, mažųjų princų plaukai specialiai būdavo nekerpami, o jei reikėdavo, dar ir pagarbanojami. Po to lordai fontlerojai užaugę prisipažindavo iki pat dabar nekenčią tos knygos ir jos personažo. :) Prieš keletą dešimtmečių buvo mamų, kurios, norėdamos turėti garbanes dukteris, versdavo jas miegoti su plaukų suktukais. Ir, jei būtų buvę tuo metu soliariumų, neabejotinai būtų mamų, vedusių savo vaikus truputį paskrusti. Dar viena spaudos itin pamėgta mama pastaruoju metu – Sarah Burge, prisistatanti kaip „Human Barbie“ (liet. „žmogus-Barbė“. Tik ne darbštuolės, o tos populiariausios pasauly lėlytės, nukonkuravusios netgi mūsų lietuviškąją skudurinę Onutę, prasme. :D). Penkiasdešimtmetė, išleidusi savo plastmasinio grožio didinimui ir kitokiam tobulinimui daugybę tūkstančių svarų, savo dukrelei, septintojo gimtadienio proga padovanojo... krūtų didinimo operaciją. :D Mama tvirtina, jog tai buvęs jos mažylės prašymas, mergaitė dovana liko labai patenkinta, o jei dukrelei bus reikalinga krūtų didinimo operacija (jei krūtinė nepasieks balionų dydžio? :D), ją ji galės pasidaryti tik sulaukus 16 metų. Jei taip nutiks, kad krūtinė panelę tenkins, jaunoji dama galės pasikoreguoti ką nors kita. :D :D :D Žodžiu, mama pati savo vaiką užtaiso idėja, kad „dukrele, tobulintis vis tiek kažką teks“. :D Ir šypsosi laikraščio nuotraukose „žmogus-Barbė“, pasidabinusi aptemptais marškinėliais, su užrašu „Botox Rocks“ (liet. maždaug „Botoksas – jėga“), apsikabinusi savo išdažytą būsimąją botoksinę dukrelę. :) O kitoje nuotraukoje Ms. Burge priešais veidrodį leidžiasi švirkštu į lūpą kažkokios purinančios priemonės, o jos mergaitė dažosi lūpas blizgiu. :) Ką sako specialistai? Specialistai sako, kad tokio tipo mamos yra nesveikos. :) Galėčiau čia dar daug daug ko išvardinti, ką vaikų teisių apsaugos darbuotojai ir psichologai sako, bet kam iki šiol nesuprantama, ko čia masės šiaušiasi prieš tokias mamas, tai specialistų argumentai vargu bau ar padės. :D
Didžiojoje Britanijoje neseniai išleistas įstatymas dėl neleistino vaikų „seksualizavimo“. Tad kažkokie teisiniai veiksmai prieš visokius iškreiptus grožio standartus, diegiamus vaikams, ypač mergaičių grupei, anksčiau ar vėliau turėtų tapti norma.
Beveik visos mergaitės mažumėj paprastai kopijuoja „gražiausią pasaulį“ moterį – savo mamą. Bet argi tai reiškia, kad savo dukrom reikia pradėti daryti tatuiruotes, pūsti lūpas ir klijuoti dirbtines blakstienas? Nesvarbu, kad tai „laikina“ ir „netikra“ – tam tikras grožio supratimas, netgi tokiomis „laikinomis“ ir „netikromis“ priemonėmis kaip kosmetika, plaukų cheminis sušukavimas, aukštakulniai bateliai, dirbtinės tatuiruotės, atrodančios kaip tikros ir tarytum skirtos suaugusiųjų auditorijai, vaikui formuojamas jau nuo mažumės. Pvz., berniukams idealas dažniausiai yra tėtis. O jeigu tėtis – pasitaikyk tu man taip – kovos be taisyklių imtynininkas? Negi tada reikia pradėti sūnus pumpuoti visokiais steroidais ir leisti kautis viename ringe su už save aukštesniu, stipresniu ir gerokai vyresniu tėvelio kolega kaip lygiam su lygiu?

Dar pora faktų į temą:
• Drabužių tinklas „Primark“ į apyvartą buvo išleidęs maudymosi kostiumėlius
mergaitėm iki penkerių metų su kaušeliais krūtinės srity. Kilus pasipiktinimo bangai, maudymukai iš apyvartos buvo išimti.
• Atlikėja Rihanna taip pat susilaukė susirūpinusių tėvų nemalonės – jos keli,
„itin seksualizuoti“ muzikos klipai paskatino kalbas apie tai, kokie klipai apskritai tinka žiūrėti vaikams. Tad greitu metu muzikos klipai, rodomi per televizorių, bus reitinguojami penkių žvaigždučių principu – labai seksualizuotas klipas skins penkias žvaigždutes, mažiau pavojingas – keturias ir t. t.