Tavo šilkas – mano šilkas


Kas. Filmas pagal Alessandro Baricco to paties pavadinimo romaną, kuriame vaidina Keira Knightley, Michael Pitt ir Alfred Molina. François Girard “sudiriguotas” „Silk“ - „Šilkas“ (2007 m.).
Apie ką. Apie šilkverpių kiaušinėlių kontrabandą, keliones horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais dienovidiniais šilkverpių link, kurios anksčiau ar vėliau vienaip ar kitaip baigiasi, ir apie sunkesnes keliones – idealios, gal dėl to ir iliuzinės, tačiau vis tiek labai geidžiamos meilės paieškas. Dar šis filmas yra apie Japoniją. Visas filmo ritmas, pasitelkiant muziką, dialogus, meditaciją itin suderintas su Japonijos rimtu: ramybe, filosofija, gamtovaizdžiais, arbatos gėrimo ceremonija, geišos žvilgsniu. Nuostabi toji „Šilko“ lyrika. Ir Keira Knightley, atlikusi Hélène vaidmenį, ir Michaelas Pittas (Hervé Jouncour) filmui – kaip tik. Bet... Manau, kad tie patys aktoriai savo roles būtų atlikę kur kas geriau, jei... būtų buvę vyresni. Su gyvenimiškąja patirtimi į darbo istoriją ateina kitos kitokios patirties spalvos. Juk reta kuri jaunutė aktorė galėtų suvaidinti, pvz., Mildred Pierce – šis vaidmuo reikalauja tam tikros ir aktorinės, ir žmoniškosios brandos. Tas pats ir su Hélène bei Hervé vaidmenimis. Sakyčiau, kad kai kur matėsi ir buvo juntama, kad nors kino profesionalai ir labai geri, tačiau savo vaidmenis labiau vaidina, negu iš tiesų juose yra. Na, o aktoriai Alfred Molina, vaidinęs ekscentriško būdo verslininką Baldabiou, Koji Yakusho, nuostabiai atskleidęs Haros Jubei personažą, bei Miki Nakatani, įkūnijusi bordelio savininkę Madame Blanche, buvo ryškiausios „Šilko“ žvaigždės. Filmo pabaigoje sužinoma visa tiesa apie nesavanaudišką pasiaukojimą ir tikrąją meilę, kai net nesusimąstai, jog labiau už viską myli tą, kurią manaisi pažįstantis. Žinau, pabaigą itin suktai aprašiau :D, bet čia tik tam, kad susigundytumėt pažiūrėti François Girard „Šilką“. Žiūrėti tinka, kai už lango lyja, jūsų nuotaika melancholiška, o skubėti niekur nereikia. ;)
P. S. Vertinu Alessandro Baricco kūrybą, iki šiol geru žodžiu miniu jo „Aistrų pilis“, o ir kaip asmenybė vienoje „Vilniaus knygų mugėje“, įraitęs man po autografą į kelias savo knygas, rašytojas paliko „baisingiausiai“ paprasto ir jaukaus žmogaus įspūdį. :) Tačiau kinematografinis „Šilkas“ man patiko kur kas labiau negu romanas. Kas retai tokio pobūdžio lyginamaisiais atvejais nutinka. :)
Mažyčiai dialogai iš dviejų filmo scenų, kurie gražiai skaitosi, net kai situacija nežinoma :):
„What is this?“ „Kas čia?“
„Woman‘s stuff.“ „Moteriškas daiktas“.
„Wrong! It‘s money. Man‘s stuff“. „Neteisingai! Čia – pinigai. Vyriškas daiktas“.
„What is this?“ „Kas čia?
„Money“. „Pinigai“.
„Wrong! It‘s the proof that I was right“. „Neteisingai. :) Čia įrodymas, kad aš buvau teisus ”. :)


Įvertinimas: 7/10

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto