Suanglėjusios afrikietės :)


Baiginėjau atsakyti į laišką draugei, šiuo metu gyvenančiai Italijoje, kuriame vyravo gyvenimo kaip stebuklo tema. Mano laiškas, turbūt pačio Rimuko nuovargio veikiamas, neskambėjo labai džiugiai, bet... Taip sakant, jei rašai apie stebuklus, vieno gali laukt prie savo slenksčio. :) Arba palangės – galima ir taip šiuo atveju pasakyti. :) Pro kambario langą pradėjo sklisti itin šaižus garsas, aiškiai leidžiamas iš kažkokio paukščio gerklės – dar neteko tokio šaižaus girdėti. Nuėjau pažiūrėti prie praverto lango kas čia per paukščių kivirčas ir dėl ko (tik taip tą rėkimą galėjau įvardinti) ir vos aparpuolio negavau – pro mano akis praskrido... žalia papūga ilga uodega ir kumpu raudonu snapu! Apstulbusi apsidairiau – regis, į vieną medį, nutūpę namų stogus, nemirksėdami žiūrėjo, kaip man susidarė įspūdis, visa ornitofauna: šarkos, kurių Anglijoje ant kiekvieno kampo po kelias, pora kirų, ir didieji karveliai. Neįtikėtinas reginys – visi paukščiai spokso viena kryptim – į vieną kaimynų obelį! Garbės žodis, pradėjo visokios apokaliptinės pranašystės galvon lipti, o viską vainikavo kadrai iš Hitchcocko „Paukščių“. :D Toje kaimynų obelyje kelis apyžalius vaisius bandė kapoti kokios šešios kumpanosės žaliaplunksnės papūgos! PAPŪŪŪGOOOSSS!!! :o Staigiai mintis šmėstelėjo, kad gal specialiai tiek daug jų kas į nelaisvę paleido – atsibodo paukščius prižiūrėti? Tada susirūpinau, kaip jos šaltuosius metų laikus čia išgyvens, jeigu saugiai vasarą pratemps? Ir tik tada susimąsčiau, ar man nesivaidena... :D Lėkte nulėkiau pas kaimynę bulgarę, už rankos atsitempiau prie palangės ir paprašiau pakomentuoti už lango vykstantį reiškinį. O ji taip šaltai: „Ne, papūgos obuolių nelesa. Jos tik apgraužia ir primėto jų ant žolės“. Aš tik akim mirksiu: „Tai jūs ne pirmą kartą matot čia papūgas?“ „Ne“, - sako kaimynė bulgarė, - „pirmą. (:D) Aš net nežinau, ar Anglijoje laisvėj papūgos gyvena“. :) Nu kaip negyvena, jei va – jos prieš mūsų akis!!! :) Žodžiu, mes šį paukščių reiškinį interpretavome skirtingai: vienai rūpėjo, ar tai – tikrai papūgos, kitai buvo svarbu, kad PAPŪGOS obuolių nelesa, o tik juos gadina. :D Bet bent jau viena iš mūsų gavo reikiamą atsakymą: taip, tai – papūgos. :) Taip kol mes su kaimyne šnekėjom, paukščiai, turbūt nusprendę, kad obuoliai – tikrai nieko gero, nuskrido. Aš susizgribau tik po fakto – kai medis nutilo, o balandžiai ir šarkos pradėjo lekioti. Šie jų padermės atstovai mūsų rajono sparnuočiams irgi akivaizdžiai buvo stebuklas (arba, greičiau, baimę keliantis reiškinys). :) Tad, mielieji, iš kur? Kodėl tiek daug? Kiek ilgai čia jos gyvens? – nenustojo suktis klausimai mano galvoje. O apibendrinant – stebuklas tikrai ateina tada, kai jo nelauki. Kas gali šiek tiek trikdyti. Tačiau ateina visada ir gana netikėtu rakursu. :) O tai žinoti visada malonu. :)
P. Į. P. (Proziškesnė įrašo pabaiga): gerai, kad turiu kaimyną ukrainietį, apsišvietusį visais gyvenimo klausimais. :P Jis užtikrino, kad Anglijoje papūgų tikrai esama, ir ne vienos rūšies, o kelių, tačiau žalios ilgauodegės raudonais kumpais snapais – dažniausiai laisvėje sutinkama šių paukščių rūšis. Kitos rūšis dar netaip gausiai išplitusios, vis dar vyksta jų adaptacijos šiame krašte procesas, laukinėje gamtoje. Žaliosios papūgos, sako kaimynas, – viena priežasčių, kodėl taip masiškai Didžiojoje Britanijoje mažėja žvirblių (jų tikrai, galiu paliudyti, labai retai pasitaiko pamatyt čia). Kažko nesutaria mažuliukai žvirbliai ir aršiosios papūgos. Laukinės papūgos – tai kelinta karta iš įvairių, dažniausiai privačių zoologijos sodų ar privačių namų išskridusių papūgų (laisvė papūgoms! :D) palikuonės, nebe tokios ryškiaspalvės kaip jų protėvės ir tapusios kur kas aršesnės. Uf, vadinasi, žiemą, ir turbūt net ne vieną, šie klykaujantys paukščiai ištvers. :D Kita teorija byloja, kad ši papūgų rūšis – savanoriškai imigravo iš Afrikos, nes klimatas keičiasi, o Jungtinė Karalystė šiek tiek „pašiltėjo“, tad dabar tai – visai tinkama vieta ir papūgoms gyventi. O gal abi papūgų atsiradimo Anglijoje prielaidos – teisingos. Ir kolegos darbe stebėjosi tik tuo, kad aš – keistuolė, papūgų nemačius! :D Finansų skyriaus galva nustebo tik dėl to, kad tie žalieji kumpanosiai paukščiai – papūgos. :D Sako: „O aš maniau, kad tai – kažkokia genių rūšis. Juk gyvena jos drevėse, paprastai išsiskaptavusios jas savo snapais“. :) Ot būna nuotykių, a? :) Ateis kada nors diena, kai žmonės stebėsis: „O tai tu dar čia laukuose besiganančių dramblių nemačius?“ :)
I. P. S. (Ironiškas Post Scriptum): o būtent Lietuvą dar kai kas vadino bananų kraštu... :P :D

Komentarai

  1. Čia bajeris? Ar jos iš tiesų išsiskaptavusios dreves? :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jurga, jos tikrai gyvena IR drevese, ir kur tik gali, kur yra silumos. :) Kone balandziai. :D Bet ar jos pacios snapais tas dreves issiskaptavo, negaliu pasakyti. :D Gal tai tik mano kolegos, kuris laike papugas geniais, vaizduote parupino toki darba papugu snapams. :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Būna gi stebuklų :) O iš liūdnesnių dalykų - Lietuvoje jau seniai nematyti sniegenų...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ei, aš mačiau sniegenas šią žiemą Sereikiškių parke :) Taip net šyptelėjau jas pamačius.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Valio! Sniegenos Lietuvą vis dar lanko. :) Tik gal, sakau, dėl kažkokios priežasties, jų populiacija apmažėjo...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto