Išsipildęs "Neišsipildymas"

Gabija Grušaitė

Tai buvo seniai, bet tikra. :) Gabija Grušaitė ir jos debiutinis romanas "Neišsipildymas" (2010. "Baltos lankos"). Vienas įdomesnių debiutų lietuvių literatūroj. Romanas su nutylėjimais, klaustukais ir vietomis apmąstymams. Norintiems veiksmo, jo nebus. Norintiems meilės ir, sakykim, skandinaviškos aistros :) - romane rasite. :) Apie jausmus, prisirišimą ir... tiesiog. Tiesiog apie gyvenimą turbūt. Tiesa, apie gyvenimą sklandaus žodyno savininko akmis. :)

"Buvau princesė užburtoje pilyje, karalaitė stiklo bokšte, klaidžiojanti tarp permatomo skurdo ir negyvų atspindžių. Vėliau supratau, kad įsimylėjau padarą, kuris nebuvo nei geras, nei blogas, tik nepakluso jokiems šio pasaulio dėsniams ir dėl to nuolatos keitė pavidalus. Demonų keliamas siaubas yra pabudimas - stebėdavau kaip ji liesdavo žmones ir sugriaudavo jų būtį." (psl. 56)

"Dantė buvo geresnis pranašas nei Nostradamas, nes jo aštuntasis pragaro ratas yra labai tiksli dvidešimt pirmojo amžiaus Europos metafora - mes ryjame savo kūną, nes bijome pakelti akis į Dievą ir jo nerasti." (psl. 14)

"Po kasdienių menkaverčių odisėjų, po ilgų, bergždžių skrydžių, atviruko spindesio savaitės tropikų saloje, po nemigos, po aspirino, po melo vis tiek lieka tos kelios gatvės - kelias atgal, ilgainiui įaugantis į kraują, virstantis prievole. Kad ir kaip bandėme pabėgti, išminuoti vidinį susinaikinimo mechanizmą, dabar pasidavėme ir grįžome į vienintelį kelią, kuriuo kada nors turėjome eiti - kartu, gilyn į sapną.
Tyla riedėjo kartu su lapais taškydama mus lietumi, leidosi pakalnėn ir vedėsi namo." (psl. 8)

Autorė apie knygą.