Nemačiau, nenoriu matyti, bet ŽINAU ir smerkiu

Aš, žinoma, kaip ir visa Lietuva bei nemaža dalis kitų nacijų, turiu nuomonę apie dabar jau tokį garsų ir skandalais aptekusį Romeo Castellucci spektaklį "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją". Nors, deja, nemačiau spektaklio, tačiau dabar tai išvis - ui, kaip norėčiau pamatyti! :), bet pasirašiau peticiją dėl meno be sienų. Visomis prasmėmis BE. SIE. NŲ. Kaip ne viena asmenybė jau yra sakiusi, gali priimti, gali nepriimti, gali pateisinti raiškos priemones, gali jomis pasišlykštėti, bet menininkas TURI teisę reikšti savo nuomonę, skleisti savo mintį taip, kaip nori. Man menas - tai, kas TURI mintį. Gilesnę. Todėl ir Damieną Hirstą neitin vertinu (apie jį kada nors vėliau :)). Aš tikrai nematau nieko blogo tuose visuose youtube vaizdeliuose. Kas taip visuomenę pikdo? Kad kažkas mėtoma į Jėzaus portretą? :) Atsiprašau, į patį Dievo sūnų ar į jo portretą, kuris, dar be kita ko, yra tiesiog simbolis BET KOKIOS religijos? :) Blankūs argumentai tų visų besimeldžiančių ir giedančių prie Lietuvos Nacionalinio Dramos teatro. :) Kaip galima net nenorėti pažiūrėti spektaklio, kaip galima nenorėti pažvelgti giliau? Kam tos tamsybės? Viešpats niekada nebuvo už tamsą. Kodėl tada visi tie protestuotojai nestovėjo prie teatro prieš kiekvieną Yanos Ross "Bembilendo" pasirodymą? :) Ten gi yra vietų, kur galima tyčiojimąsį iš žydų priimti už gryną pinigą. :) O ir kiaulės galva kapojama spektakly... Nemanau, kad Dievas labai džiaugiasi matydamas, kaip tyčiojamasi iš lavonų... Ir kodėl per kitus "Sirenų" festivalių spektaklius nestovėta ir nesimelsta? Juk ir aktoriai nuogi po sceną lakstė, ir vaiko nužudymą imitavo. :) Nu ar gražu?.. :) Kaip taip neoperatyviai veikta? :D

Palieku ironiją ir sarkazmą šiek tiek šone... Man kita... Įvardinkim kaip 'dilemą', taip, dilema yra iškilusi. Bendrauju su pora religinių kongregacijų. Vakar į savo pašto dėžutę gavau skatinimą prisijungti prie protestuotojų. Išdėstyti tie patys, kaip jau pavadinau, blankūs argumentai, bet, pagirti turiu už tai, jog buvo pateikti ir punktai, ko protestuojant daryti tikrai nereikėtų: pykti, šaukti, būti agresyviem. Gandiškas ramumas. :) Kongregacijai priklauso išsilavinusios, jaunos vienuolės. Išmintingi žmonės šiaip... Ir man, žinokit, suspaudė širdį. :( Aš stovėčiau kitoje barikadų pusėje. Jos manimi nusiviltų. Ir aš jau nusivyliau jomis. :( Net seserys pasidavė politikai. Čia ne "darbdavio" gynimas. Čia grynų gryniausia politika su sloganu: nemačiau, nenoriu matyti, bet ŽINAU ir smerkiu. Taip, tai jau pasmerkimas, o ne nuomonės išreiškimas ar kaltinimas. Liūdna man. O aš katalikė. Ir dar tikinti. Ir vėl ta baisi takoskyra tarp to, kas manau yra teisinga ir to, ką mano Bažnyčia esant teisinga. Tikrai mum kartais susikalbėti būna sunku. Bet, žinoma, aš kaip ir oponentai, tikiu, kad "Dievas su manim". :D O Jis, greičiausiai, kaip ir visada, tiesiog lieka nešališkas. :D O jei Dievą dar ir personifikuotumėm dabartinėje laiko dimensijoje, tai, matyt, Jis dar ir juokiasi susiriesdamas iš tokių paikų savo vaikų rietenų. :D Gėda mum visiem. Ir labai LABAI gaila, kad nenorima pažinti.

P. S. o tėvas Julius Sasnauskas, OFM, spektaklyje lankėsi. :) Ir jam lygtai patiko. :) Įdomu, ar bus vienuolis kviečiamas "ant kilimėlio"?.. :P