Gyvieji kaulai ir mergaitė iš Inbetween

Ilgai dvejojau, ar žiūrėti šį filmą, nes paprastai, jei jau būnu skaičiusi knygą, pagal kurią padaryta ekranizacija, pastarąja nusiviliu. Tiesa, Alice Sebold knyga "the Lovely Bones" (liet. "Numylėtieji kaulai") į mano rankas pateko, kai pamačiau to paties pavadinimo filmo anonsą :D. Knyga (nežinau net kaip ją įvardinti: romanas? Trileris? Mistika?) buvo įveikta su didžiausiu malonumu per savaitę, o va filmo peržiūrą atidėliojau iki begalybės. Nes be kino kritiko Edvino Pukštos teigiamos recenzijos, niekas nedrįso gerai atsiliepti apie šį filmą. :D
Vis tik pažiūrėjau. Ir, turiu pasakyti, kad rezultatas gerokai labiau nustebino, nei tikėjausi. :)
Kas kur kada. Keturiolikmetė Susie Salmon, kurios pavardė rašoma ir tariama "like a fish" (aktorė Saorise Ronan, pažįstama iš kino filmo "Atpirkimas"), yra išprievartaujama ir nužudoma psichopato kaimyno, užsiimančio lėlių namelių gaminimu (man patiko tokia jo profesija :). Ir kraupybiška, ir tuo pačiu tokia pasakiška :). Puikiai tinkanti žudikui maniakui :D ). Susie nebuvo vienintelė jo auka - aš lygtais septynias suskaičiavau.:D Filme nerodoma nei kaip Susie, nei kaip kitos mergaitės nužudomos. Šituo atžvilgiu nuosekliai laikytasi knygos siužeto ir nužudytosios paprasčiausiai išvardijamos, nurodant jų mirties metus ir pavaizduojant vietas, kuriose rasti (nerasti) jų kūnai. Susie's kūnas taip ir nebuvo surastas. Atrodo, turėtų būti šiurpu žiūrėti tokius vaizdus, bet, kas įdomu, režisierius Peteris Jacksonas pakankamai estetiškai tai pateikia. Susie po mirties nenukeliauja į Dangų, ji atsiduria tokioje vietoje, kuri vadinama Inbetween. Norėdama iškeliauti į amžinojo poilsio vietą, mergina turi paleisti tą gyvenimą, kuris liko jos praeity - gyvenimą būnant gyvai. Susie stebi savo artimuosius, jų gyvenimus ir išgyvena kartu su jais visas peripetijas, naujoves ir kasdienas: verkia, kai jos sesuo sulaukia savo pirmojo bučinio ir stipriai nekenčia savo skriaudėjo, lyg būtų gyva. Susie išgyvenimai daro įtaką gyvųjų kasdienybės įvykiams. Kai Susie tai supranta, ji būna pasirengusi palikti Inbetween ir eiti į kažką kitą.
Žudikas ir knygoje, ir filme nesugaunamas. Bet bent jau filme atsiranda įrodymų, kad tikrai kaimynas nužudė paauglę. Rašytinėje "Numylėtojų kaulų" formoje tai neitin akcentuojama, paliekama kaboti ant klaustuko - tiesą žino tik skaitytojas ir pora istorijos veikėjų. O psichopato personažas man net labai patiko! :D Nes jį įkūnija ir tikrai puikiai įkūnija aktorius Stanley Tucci, nominuotas už šį vaidmenį šiųmetiniams Oskarams. Tik, man regis, filme jis iš pradžių vaidina su kažkokiais dantų "įdėklais" (:D), o po to tų "idėklų" lyg ir nebelieka pabaigoje. :D
Susie, prieš išeidama į Rojų, grįžta paskutiniam atsisveikinimui. Pas Ray - vaikiną, kuris, tą vakarą, kai mergina buvo nužudyta, turėjo būti jos pirmuoju pasimatymu. Ir vietoj tikrai širdį virpinančio momento, Saorise Ronan įkūnijama Suzie žiūrovui padovanoja šypseną dėl Auksinio Holivudo laikų personažių tariamos frazės: "Kiss me" :). Čia svarbiausia ne kas, o KAIP pasakoma :D.
Kiek žinau, Peteris Jacksonas labai ilgai ruošėsi statyti šį filmą. Režisierių šitaip pagavo Sebold knyga, kad nesusiturėjo nepastatęs filmo :D. Tik vat galvoju, kas čia nutiko, kad jis akivaizdžiai praleido porą logikos trūkumų? Pvz., "Numylėtųjų kaulų" popierinė versija sako, kad mama susideda su detektyvu, tiriančiu jos mergaitės dingimą, palieka šeimą ir tuo pačiu savo meilužį ir tik po n metų grįžta namo. Filme galima nujausti, kad motina išeina, bet tas išėjimas išaiškėja tik tada, kai ji sugrįžta! :D Vienoje scenoje lyg ir nujaučiama, kad detektyvas skynė ramunes su dingusios paauglės mama, bet, spėju, filmas taip smarkiai buvo sutrumpintas, kad jokio romano tiesiog visai nebeliko! :) Personažų, knygai teikusių tiek daug žavesio, filme nėra, o jei ir yra, tai būna tik probėgšmais parodomi, taip pagal scenarijų ir neištariantys nė žodžio. :) Ir nedovanotina, kad Susan Sarandon tiek mažai ekrano laiko gavo! Ji labai ryški kibirkštis filme - tarsi apelsinų džemas ant juodos duonos! :)
Gerai tai, kad filmo muzika nuostabi! Iki šiol noriai jos klausausi. Filmo frazė, kuri sugraudino: "These are the lovely bones that grew around my absence". Ir gerai tai, kad filmas, galėjęs taip lengvai virsti fantastiniu, išlieka tiesiog mistiniu :). Tačiau "Numylėtojų kaulų" garso takelis ir nebloga kai kurių aktorių vaidyba filmo neištemps.
Alice Sebold "Numylėtieji kaulai" žžžžžiauriai įdomūs, bet filmą pastatyti pagal juos, matosi, nelengva.
Vertinu: 6.5/10. Ir tai, matyt, tik dėl to, kad, atrodo, jei sukritikuosiu filmą, tai ir knygai kažkiek klius...