Daikteliukai ir statusėliai...


Paprastai džiaugiamės, kai kam nors sekasi: draugui, kaimynui, pusiau priešui (dėl labai priešo laimės ir sėkmės neitų, manau, džiaugtis :D)... Na, gerai, būna: pavydim, nors tu ką, bet taip... baltai. :) Šiaip norėčiau tikėti, kad dažniau džiaugiamės nei nesidžiaugiame kito laime. Paaukštino? Puiku! Vadinasi, esi to vertas (-a)! Įsimylėjai? Oi, kaip dėl tavęs džiaugiuosi!!! Iškart matosi, kad švyti! Perkat būstą? Šaunuoliai! Kada įkurtuvės? :)
Būna, kad ne tik džiaugsmas, dėl pakitusio tam tikro statuso suartina, bet ir daiktai: bendra lova, nostalgija dvelkiantis kavinės staliukas, prie kurio susipažinot, puodas, kuriame draugam verdami pietūs, iš kartos į kartą perduodamas laikrodis, netgi varvantis čiaupas, kurį taiso santechnikas, apibrėžia aplink judu savotišką ratelį, iš kurio išžengsite, kai taisytojas sutaisys, o mokėtojas sumokės :).
Bet būna ir taip, kad daiktai ir statusai tolina. Stipriai ir staigiai. Per visą mylią nuo švytinčių akių, ugningos širdies ar mieliausio kada nors girdėto balso... Dovanok, bet man neina džiaugtis, kad tapai firmos direktoriumi. Ar kad šokai parašiutu. Ar kad skaitai "Marketingą", ar kad savaitgalį eisi į seminarą "Progresyvus verslas". Ar kad įsigijai audi. :) Ne, viskas gerai! Tai anaiptol nerodo, kad tu bukas, neįdomus, nelinksmas ar negali svajoti apie saugią, gerą, užtikrintą ateitį... Bet, matai, tuoj paaiškinsiu... Aš skaitau (vis dar) "Mažąjį princą" ir savaitgalį į seminarą neisiu - aš rašysiu. Ir nesu tokia veržli ar drąsi, kad šokčiau parašiutu ar prisirišusi gumą. :) Aš norėčiau papramogauti su fotoaparatu rankose. Lyjant. Ir mano brangiausias kada nors pirktas daiktas taip ir gali likti tas margarino pakelis, kuris tarnavo man savaitę ir tris dienas, kol gavau atlyginimą :D. O mano statusas... Lietuvė. Paprasta darbuotoja. Dukra, draugė, sesuo. Viskas paprasta.
Klausimas vienintelis: kada dar mūsų širdys, balsai ir akys patolės myliomis? Ne, aišku šito nelaukiu. Kaip ir tu, manyčiau, nelauki. Bet, regis, tai neišvengiama. ;(.

Komentarai

  1. Sigita J. D. / Sija2010 m. gegužės 11 d. 07:22

    taip, daug dalykų žmones skiria, tolina, bet geriau ieškot ne skirtumų, o panašumų. ir dar keista kad žmonės įvaizdžio vergais patapę.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jovita2010 m. gegužės 11 d. 08:07

    Rimut, labai asmeniškai ir liūdnai čia parašei. O tas arti ar nebuvo visada toli? O jei nebuvo, tai ar tapo?

    - O kas yra "prijaukinti"?
    - Tu ne iš čia,- tarė lapė.- Ko tu ieškai?
    - Aš ieškau žmonių,- tarė mažasis princas.- Kas yra "prijaukinti"?
    - Žmonės,- tarė lapė,- turi šautuvus ir medžioja. Tai gerokai varžo! Be to, jie laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?
    - Ne, tarė mažasis princas.- Aš ieškau draugų. Kas yra "prijaukinti"?
    - Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..."
    - Užmegzti ryšius?
    - Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
    - Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė... Man rodos, kad ji mane prisijaukino...

    Besidomint marketingu vis dar galima mylėti rožę :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. gegužės 11 d. 18:08

    Dėkoju, Jovita. :) labai labai

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. gegužės 11 d. 22:13

    Sigute, juk būna toks metas firmai, kai dirbi daug dėl vardo, dėl prestižo, dėl patikimumo... :) o AUDI tai juk visąlaik geras automobilis buvo. :) Ai, nu bet supranti, kad ne čia 'mėsa' slypi... :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sigita J. D. / Sija2010 m. gegužės 12 d. 08:18

    aš apie žmonių statusų įvaizdžius. šoka parašiutu, tai ledas, skaito Marketingą, tai jau aukštesnis lygis, eina į seminarą - vėl kažkoks pasikėlęs, skaito mažąjį princą tai dar vaikas ar pan. nu kiek galima. tai tik paviršius, po kuriuo irgi slypi tas pats iki tol pažinotas žmogus, darantis viską tą patį bet ir dar kažką naujo. išorinis veiksmas nebeleidžia domėtis to žmogaus vidumi? visi gi auga, visi tiek ir aniek veiklų, pomėgių, potyrių apturi pakol kažkuo tampa, bet tas kažkas ir lieka tas pats pažinotas žmogus. man toks klausimas kyla: jei svetimas žmogus kažką įdomaus padaro, tai jis tampa pavyzdžiu, o jei draugas, pažįstamas - tai jau pavydas, kad ir baltas. kodėl taip?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sigita J. D. / Sija2010 m. gegužės 12 d. 08:21

    dar dėl to daug darymo dėl prestižo a la firmoje, tai irgi kažkoks įvaizdžių vergovės požymis: turiu daug daryti, kad būčiau toks anoks kitų akyse. Dieve mano!!! kada baigs žmonės tas demo versijas demontravę ir iš tikro dėl savęs viską pradės daryti, patiems reikia į save žiūrėti :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. gegužės 12 d. 09:41

    Piktas piktas mano Sigutele :D. O jei naturaliai iseina taip stengtis del firmos? Jei norima, kad ji klestetu ir taptu sektinu pavyzdziu?
    Manu, kad tas 'baltas' pavydas artimui savo buna todel, kad tai tarsi savotiskas spyris tau paciam i minkstaja vieta. :) Jei tai, kas arti taves, kas tave supa, gali ka nors padaryti, gali susikurti laime, kodel ir as negaliu? Juk galiu! Tai ko tingiu? :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Sigita J. D. / Sija2010 m. gegužės 12 d. 10:54

    baisiai gili diskusija čia gautus. kada nors pratęsim :) bet nepiktai, o pasinuomoniaujant :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. gegužės 12 d. 16:11

    kam ta diskusija, jei tave suprantu ir palaikau? :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau