Traumuotojai


Rodos, suaugusiam žmogui mažiausiai turėtų rūpėti, ką apie jį tauškia pasaulis. :) Bet gal mes vis tik širdy visada liksime vaikais? Tad ir bet kokia kritika smogia į paširdžius (mažiau ar daugiau). Jei mes kažkokios socialinės grupės dalis, pvz., kieno nors kaimynai, vadinasi, negalim būti absoliučiai atsiriboję nuo išorinių jungčių. Ir, rodos, suaugusiam žmogui mažiausiai turėtų rūpėti iš piršto laužta kritika - juk čia ne mokykla, kai bendraamžiai ar vyresniokai pabajariuodavo: "Turi seserį? Ar ji tokia pati negraži kaip tu?", o tu imdavai ir patikėdavai besąlygiškai klausime užslėptu teiginiu. :) Aš esu iš tų, kuri viską ima į širdį, tik mano ūgtelėjimas reiškiasi tuo, kad už gryną pinigą dabar visko nebepriimu, klausausi tik tų nuomonės, kurie, mano pačios asmeniniu sprendimu tam tikru klausimu yra autoritetai ir širdžiai leidžiu įsiskaudinti, kai visiškai VISIŠKAI nesuprantu, kaip žmogus šitaip gali pasakyti apie kitą žmogų ar jaustis vienvaldžiu Kosmoso valdovu? Taip sakant... Nesuprantu nesupratingų! :) Net jei ir išsilavinęs individas, net jei ir bendrai paėmus geras, kurio asmenyje galima rasti ir kitų neabejotinai teigiamų savybių, man krenta žemiau jūros lygio, jei drįsta traumuoti kitą žmogų tokiais pareiškimais kaip: "tu nemoki siurbti, aš moku", "tu netaip gamini, aš tave pamokysiu", "tavo darbas - ne darbas, o vat mano... Nepadirbtum", "Viskas tavyje gerai, tik va tie plaukai (akys, nosis, oda, svoris, etc.), "Ne, čia ne muzika, kurią klausais", (11 val. Namuose dirbi kompiuteriu) atskrieja priekaištas: "Kiek galima miegoti?" Labiausiai "žavi", kai pradedama žaisti "tavo karta - mano karta": "va, mūsų laikais, tai žmonės kitokie buvo" arba "tai jūs dabar viską turite, o kai aš augau, tai nebuvo to ano ir šito". Ir jei va tokius pareiškimus girdi po nesuskaičiuojamą kartų per dieną ir vis tiek, ką bepadarytum būsi niekam tikęs, tada, taip, žmogau, sveikinu! Gauni Didžiojo Traumuotojo Gyvenimo apdovanojimą. Ale kaip tau pasisekė, kad esi tobuliausias planetoje! Aš tai tokios naštos nenorėčiau...

Komentarai

  1. Naktinėtoja2010 m. gegužės 13 d. 19:36

    Labai labai sutinku :) žinok, šiandien kaip tik ta tema galvojau, susšaukė mūsų mintys :) ir kaip deja dažnai tenka tas frazes girdėt "va mūsų laikais" arba " pvz. Jonukas jautą ir tą turi, o tu...". Ir kaip žmonės nesupranta, kad šitokios frazės gali įvaryt žmogui kompleką visam gyvenimui??? Paskui stebisi, iš kur atsiranda bejausmiai padarai, kuriem svarbiausia kuo daugiau šlamančių turėt, prestižiškiausią darbą, "krūčiausią tačką" ir t.t....

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. gegužės 14 d. 10:21

    (y)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau