Rožinės dramblionės :)

Rožinėmis dramblionėmis pavadinau savo fotografijas, kurias darė bičiulė Kristina. Ten aš stoviu ar tik ne šv. Kazimiero g. Vilniuje ir, užsimetusi savo iki skausmo mylimą rožinį džemperį, ilsiuosi atsišliejusi į sieną, ant kurios "skraido" dramblys :). Kaip tik kelias foto matote, kas žiūrite mano blogą, prie mano profilio. Man gražu, o jumus? :)
Bet aš ne apie tai. Aš apie drambliones. :)
Ateis, tikrai ateis ta diena, kai vieną gražų pavasarį išeisiu į savo platų ilgą ir ramų balkoną, atsisėsiu be chalato, bet su savo labai iki skausmo mylima kokia nors pižama ir, gerdama nerealiai skanią kavą iš didelio ir labai labai mylimo savo puodelio mėgausiuosi saule. Ir ramiai planuosiu, ką čia savaitgalį nuveikti. Ir tikrai žinosiu, kad susitiksiu su draugais, kurie savo pypliukus bus palikę namuose ir tikrai norės nueiti į klubą pasišokti (vakare). :) O dieną mes kokioj nors senamiesčio kavinukėj diskutuosim apie skaitomas knygas, girdėtas muzikas, matytus filmus, lankytas parodas. Ir eisime Panere pasivaikščioti. :) Ir gal dar maitinsim antis.
O aš jausiuosi saugi, mylinti ir mylima. Visomis prasmėmis. :) Ir, be mažų nuotaikos nuklydimų, iš esmės jausiuosi LAIMINGA. :)