Kinematografiškasis Brian Freeman

Įveikus nekokios kokybės popsu kvepiančių pompastiškų viršelių su daugybe skambių frazių, tokių kaip "geriausias detektyvų rašytojas", "va čia tai istorija", "kai skaičiau, buvo baisu išeiti net iš kambario", barjerus, lieka mėgautis nuostabiai sukurtomis Briano Freemano detektyvinėmis istorijomis. :)
Brianas Freemanas su romanu "the Watcher" papuolė į mano akiratį atsitiktinai. Dar gyvenau Huntingdone ir vietinėje bibliotekoje dairiausi kokio nors literatūrinio peno. Brianas Freemanas gulėjo prie grąžinamų knygų. Pasiėmiau jį, maniau, kad greičiausiai knyga nusivilsiu, bet nuo kažkokios anglų kalba parašytos knygos reikėjo pradėti. :) Taip "the Watcher" tapo mano labai vykusiu debiutu skaitant angliškas knygas Didžiojoje Britanijoje . :) Nuo Freemano prasidėjo mano nuoširdi ir, manau, jau neišblėsianti meilė detektyvams. Knygas turiu omeny. :D
Visuose Freemano romanuose yra vienas pagrindinis veikėjas, netgi, sakyčiau, herojus :) - policijos leitenantas Džonatanas Straidas (Jonathan Stride). Jį visuose nuotykiuose lydi jo mylimoji, taip pat tos pačios profesinės duonos valgytoja, Serena Dial ir kolegė Megė. Visos istorijų fabulos (bent jau tos, kur skaičiau :) ), daugiau ar mažiau susijusios su leitenanto asmeniniu gyvenimu. Kartais tai, na, švelniai sakant, sukelia ironijos šypsnį, nes, kiek gi gali tam policininkui ŠITIEK nuotykių per gyvenimą nutikti? Jis tikrai kažkoks ypatingas. :) Ypatinga ir tai, kaip pats rašytojas imasi reklamuoti savo talentą bei knygas: oficiali svetainė, su skyriumi "kaip galite man paaukoti" :), įdėtos, matyt, visos liaupsės iš turbūt visų įmanomų knygų vertintojų... :) Geriau, manyčiau, nesigilinti į patį rašytoją ar jo svetainę (tiesa, aš šitam savo siūlymui nusižengiau - užlike'inau Freemaną facebooke :P. Tapau jo 740-ąja fane :D), o nerti be jokio gelbėjimosi rato į jo detektyvines istorijas.
Jei romano "the Watcher" turinį dar galėjau nuspėti kaip nors (bet - valio! - nenuspėjau :) ), tai "Immoral" - niekaip. Turinys: Dingsta mergina. Vyrija ją dievino, moterija - akivaizdu - nekentė. Kone šimtas procentų, kad Rachel nužudyta. Labiausiai įtariamas jos patėvis Graeme Stone'as. Kai skaitai, atrodo, viskas akivaizdu: "tikra šliurė ta Rachel, taip jai ir reikėjo!", "Tai aišku, kad ją patėvis nudobė. Degs dabar abu pragare" ir t. t. Bet knygai persivertus į antrąją pusę... Aaaa, koks malonumas suprasti, kad klydai su savo pajautimais. :)
Freemano romanai neveltui rašytojui pelnė šlovę abiejose Atlanto pusėse ir nemažai apdovanojimų. Labai gerai sukaltos istorijos. Vis dar stebiuos, kodėl šio žmogaus romanai nėra ekranizuojami? Man sunku įsivaizduoti gerai ekranizuotą "Merginą, su drakono tatuiruote" - knygoje tiesiog per daug visko, kad tilptų į padorios trukmės filmą, o jei ką išmesi, neliks pusės žavesio, jaudulio ir įdomumo, tačiau Freemanas... Jis, rodos, tik ir kuria scenarijus! Skaitai jo knygą ir jau tarsi žinai, kokiu kampu kamera pasisuks! Matai veiksmo vietas, itin aiškius personažų charakterius ir net spalvas! Dar beskaitydama jo pirmąją knygą suvokiau, kad nesu skaičiusi tokio kinematografiško detektyvo.
Užvertusi visų trijų skaitytų Freemano detektyvinių istorijų paskutinį puslapį atsidusdau su truputėliu liūdesio: "Jau perskaityta..." Ir po skaitymo dar kelias dienas gyvendavau svarstymu: "Iš kur toks gebėjimas taip gerai sukurpti gan painią istoriją, o pabaigoje įteikti siūlą, vedantį iš to klaidaus labirinto į labai aiškią vietą su užrašu "išėjimas", ir po to tik stebėtis, kodėl anksčiau tų išėjimo durų nematei.