Princo dienoraštis. Lūžis ir stabdžiai

Trečiadienis. Sukaupiau visą savo naglumą (drąsos nereikėjo - aš ir taip drąsi :P, tik tiek, kad ne visada naglumo turiu :P) ir nuėjau pas princą išsiaiškinti dėl tos rišimo mašinos. Jis užsidegęs gal pusvalandį aiškino, kad tokios mašinos reikalaujamos tarptautiniuose pašto kontrolės nutarimuose - ne jis tai sugalvojęs! Jei juo netikinti, tai galinti pasižiūrėti į tą ilgą ilgą nutarimų sąrašą. Ok, sakau, tikiu tavim, bet aš ne dėl to atėjau. Atėjau, nes pasiūlymą turiu ir tuo pačiu prašymą. Tad paprašiau dar vienos rišamosios mašinos (binding machine), paprašiau svarstyklių siuntoms sverti, kad tada kaip reikiant galėtume jas pagal svorį išrūšiuoti ir dar šio bei to paklausinėjau. Princas akivaizdžiai buvo patenkintas, kad ne visi nesidomi jo darbu, atsiprašė, kad dabar niekuo padėti negali ir tiek. O po to kažkaip visą dieną viens kitam šypsojomės ir net susidūrę prie tualeto radom laiko papokštauti (Rima: "Nu kas tu čia toks"? Karalaitis: "Aš ateinu į šią vietą, kad kuo daugiau priterščiau valytojai. Šiaip esu geras galvojant naujas taisykles - galėčiau ir tau keletą sugalvoti" (šypt). Rima: "Pirma taisyklė. Nevaikščioti į tualetą darbo metu. Sorry, no can do. (cha cha cha) ) Ir t. t. ir pan. Įvyko lūžis mūsų bendravime. Paaiškėjo tada, kad jis ir mano vardą žino! Ir taria jį beveik taip, kaip lietuviai. :) Dar įsikalbėjom apie savo gimtąsias šalis, apie kiek kas kalbų moka. Apsidžiaugė princas nuostabusis, kad vokiečių mokiausi mokykloje, nors ir sakiau, kad jau nekalbu seniausiai. :P Ai, žinot, gerai laiką praleidau. :) Ir gražus, ir, pasikartosiu, nedurnas. O jei dar ir humoro jausmą turi... :)
Ketvirtadienis. Ir vėl nežinau kodėl, bet abu jautėmės nepatogiai. Aš tai tikrai svarsčiau, ar tai, kaip mes vakar bendravom, yra flirtas, ar tiesiog draugiški pasikalbėjimai. Šiandien jis buvo didžiai užsiėmęs ir mažai matėmės. O kai susitikom, be 'hello' nieko nebuvo. Kai dar kartą pasimatėm, norėjau kažką lyg ir pasakyti, ir jis lyg buvo bepraveriąs burną, bet kažkaip vat taip va na ir nutilom neprakalbę... Bet bent jau nusišypsojom. :)
Princas ir yra princas tam, kad liktų pasakose. Kad sulauktų savo princesės. O aš esu tam, kad rašyčiau apie pasakas. Geriausiai būtų - su laiminga pabaiga. Dar niekada neteko būti savo aprašomoje istorijoje ir nežinau, ar norėčiau, jog tai pasikeistų. Jis, nors ir sako, kad yra 'viename lygyje' su žemiausios grandies darbininkais, nes jis čia laikinai, vis tik jis - mano vienas viršininkų. O ir žemiausios grandies darbininkai nesivažinėja vienu automobiliu su bosų bosu ir neturi asmeninio kompiuterio. Et, nei šis, nei tas...