Tylus griaustinis


Šiandien pirmą kartą Anglijoje išgirdau griaustinį. Norėjau ir žaibus pamatyti, bet jie ko tais kuklinosi ir nesirodė. Net oro kvapas griaudint pasikeitė. Man pakvipo Lietuva, paukščiams irgi kažkuo nauju, nes mūsų sodelis aprimo. Katinams, matėsi, tai irgi neįprastas reiškinys - vis dairėsi ūsus papūtę, ausis karts nuo karto suglausdami. O man taip ramu ramu tapo... Lyg vėl tikrumas ir užtikrintumas į mano gyvenimą grįžo. Lyg visas pasaulis stojo į tiesias vėžes.
Pro mano langą į griaustinį žiūri mėta, čiobrelis ir bazilikas. Net jie kažkaip sulietuviškėjo - žali lapeliai labai derinasi prie pilko fono. Vis tik patinka man lietus. Vis tik saugiai jaučiuosi, kai griaudi.


Abner Harris. "Grey Sky"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Komplimentai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Achille'o Claude'o Debussy kulnai