Asmenybė E kvadratu

Vakar vykau į Londono universitetą. Lėkiau, skubėjau, nervinausi pastrigusi kamščiuose, išlipau ne ten, kur reikia, ir pasiklydau, po to per visas didžiausias Londonsičio gatves lėkiau į nedidukę Universiteto gatvelę labai uždususi ir susitaršiusiais plaukais, kad susitikčiau su JUO. :) O jis - tai Prezidentas Valdas Adamkus. :) Ot nuskambėjo, ane? :D Įdomi, beje, situacija buvo: teiravausi vieno vyriškio kelio, jis man nurodė labirintų labirintus iki universiteto, man iki renginio pradžios buvo likę apie 15 min., o tai reiškė BĖGIMĄ, žmogus pamatė mano siaubo apimtą veidą ir su lengva šypsena veide paklausė: "Late to meet someone?" ("Vėluoji su kai kuo susitkti?") Aš (jau skuosdama tolyn): "Yeah, the president". Kai vyriškis palydėjo mane savo "cha cha cha", aš dar atsisukau ir rimtai atitariau: "No, really". Džentelmenas nebesijuokė... Bet, įtariu, trumpam suabejojo mano sveikata... :D
Taigi, pradžia buvo tokia, kad "Santaros - Šviesos" organizacija, pasikvietė į svečius Prezidentą, kuris yra vienas iš šios bendrijos įkūrėjų. Prezidentas, kas akivaizdžiai matosi, paprastas žmogus, nepasididžiavo ir sutiko susitikti su Anglijos lietuviais bei "Santaros - Šviesos" nariais.
Prezidentas padovanojo "Santarai - Šviesai" visokių knygų, prisiminė ir geru žodžiu minėjo filologų taip mylimą Vytautą Kavolį (:)) ir išaukštino rašytoją Antaną Škėmą (negaliu nesutikti su tuo aukštinimu :P). Teko Prezidentui atsakyti ir į keletą nepatogių klausimų tiek saviem, tiek Anglijos žurnalistams (gaudžiau kiekvieną žodį apie tariamus slaptuosius JAV kalėjimus Lietuvoj ir esu linkusi tikėti, kad jų iš tikrųjų NEBUVO). Supratau žmones, besilaikančius nuomonės, kad Valdas Adamkus - silpnas žmogus. Supratau, tačiau nesutinku su jais. Prezidentas Valdas Adamkus - stipri asmenybė, tiesiog neturinti diktatoriško tono kaip mūsų dabartinė prezidentė jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė. :) Bet Prezidentas Adamkus - Asmenybė iš didžiosios A. Savo prezidentavimo laiku jis buvo kaip tik tas, kurio reikėjo Lietuvai, kad būtų atvertos durys į Vakarus. Laikausi ir laikysiuos nuomonės, kad jis buvo puikus Prezidentas ir atliko puikų darbą Lietuvai. Gal jo misija, nulemta patirties, įsitikinimų, mąstysenos, pažiūrų, auklėjimo, o gal net kažkieno "iš aukščiau" ir buvo įvesti Lietuvą į Vakarų rinką: kultūrinę bei politinę? Jis padarė pradžią.
Gražiai Prezidentas atsiliepė apie emigrantus. "Niekada neslėpiau niekur, kad esu lietuvis", - sakė Prezidentas. Net JAV prezidentas Ronaldas Reaganas vadino mūsų Adamkų "Mister Lithuania" :). V. Adamkus pabrėžė, kad ir mes, išeivija, galim duoti labai labai daug, jei visada turėsim lietuvybę savyje ir būsim tvirti bei išdidūs būdami tuo, kas esame.
Dukart stojomės ir plojome Prezidentui - už Jo įkvėpiančią kalbą, už paprastumą, inteligentiškumą ir sklindančią pagarbą kiekvienam. Pats Prezidentas Adamkus pripažįsta, kad jo charakterio yda - švelnumas. :D Bet čia, manau, viskas tik dėl to, kad jis yra liberalas iki pat pašaknų. :) Tas TEISINGAS liberalas. :) Kaip Jis pats sakė "deja, turiu pasakyti, kad esu ne lietuviškas liberalas".
Jo Ekscelencija man paliko liūdno žmogaus įvaizdį. Tarsi kokio Don Kichoto... Kuriam skauda, kad jį kai kurie savi laiko "amerikonu", kad nevertina jo nuveiktų darbų, kad jis niekuo negali padėti pagerinti Lietuvos padėtį, kad jo krašto žmonėms iki tolerancijos dar labai daug augti. Prezidentas, kurio veidą puošia šviesus, tačiau amžinas liūdesys. Ir kurio gyvenimą žymi dvi E: energingumas, veikiant Lietuvos labui, ir entuziazmas, kuris turbūt mirtinai reikalingas visiems donkichotams.


Prezidento nuotrauka iš balsas.lt