Akmenėliai iš Riminio


Žinot, būna taip, kad suabejoji savo paskirtimi Žemėje. Svarstai savo reikalingumą, naudingumą, prasmę. Būna, kad ir su apatija tenka pakovoti. Vis tiek visada išvada nusidažo juodai: VISI MES VIENĄ DIENĄ MIRSIM. :P
Tada labai labai praverčia turėti šalia kokią nors gražią ir gerą akimirką. Mano akimirka šįkart yra Colinas - bendradarbis, iš kelių savaičių atostogų Riminyje parvežęs man keturis paplūdimio akmenėlius (labai gražus angliškas žodis "pebbles" :) ). Tuoj paaiškinsiu savo laimę iki graudulio dėl tų akmenėlių: pirma, aš niekada neatsisakau akmenėlio(-ių) kaip lauktuvių iš svečios šalies - labai puikus, išradingas ir pigus būdas "apkeliauti" ne vieną kraštą. :D Antra, pats tas faktas, kad kažkas, su savo mintimis vaikščiodamas paplūdimiu, į pasivaikščiojimą netiesiogiai pasikviečia ir tave, yra vienas dosniausių žmogaus poelgių! Tas momentas, kai esi pakviečiamas į kito asmens dieną, manau, yra visa tai, apie ką kalbėjo Mažasis Princas ar mokė Jėzus.:) Dalinimosi akimirka.
Viena bendradarbė, apžiūrėjusi akmenėlius, puolė priekaištauti, ko aš jai nesakiusi, kad akmenėlius kolekcionuoju, ji būtų iš Turkijos man GRAŽESNIŲ, SPALVINGESNIŲ parvežusi... Kaip mane stebina tokie žmonės! Be to, kad jau ir taip labai negražu kritikuoti dovanas, kuriomis kitas asmuo džiaugiasi, tai dar ir tvirtini, kad jau tavo parinktos lauktuvės bus gražiausios, geriausios, skaniausios, šauniausios, puikiausios ir kitokios -IAUSIOS! Man nereikia -iausių, taip aptituluotų kitų akimis! Colino akys užfiksavo gražiausius, įdomiausius ir verčiausius parvežti dovanų man. Už tai ir gražesnių akmenėlių, už tuos, kuriuos Colinas padovanojo, Riminyje nebėra. :) Kaip ir nebėra gražesnių akmenėlių Gotlande, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Nicoje, Palangoje bei Karlėje... :D
Ir tik dėl tokių gyvenimo akimirkų kaip Colinas pasaulis įgauna prasmę. Nors trumpam.

Komentarai

  1. Naktinėtoja2010 m. lapkričio 18 d. 09:51

    vau :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Neringa Dangvydė2010 m. lapkričio 19 d. 20:37

    Aš irgi akmenėlius kolekciuonuoju. Ir dar pasivogtus daigelius iš viešbučių gėlių vazonų. O šį rudenį per Poetinį Druskininkų rudenį gavau smėlio iš menininkų paplūdimio Gotlande :)
    Ričardas Šileika padovanojo. Tikriausiai mano veide buvo parašyta, kad tyliais vakarais įkišusi ranką į stiklainiuką Šventosios kopų smėlį dar pažarstau... Tokios ir kolekcijos :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. lapkričio 19 d. 20:44

    :D Tau tai smėliukas iš Gotlando, o man tai akmuo rajos formos. Ir nemažas. :D Reikia gal jau man kokias išvadas daryti... :D
    Kai tik pradėjau skaityti apie daigelius, iškart prisiminiau kaip užpraeitam PDRe sakei, kad vagiliauji. :D Nu bet, Neringa, tu man pasakyk... Kodėl viešbučiai? :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau