Kaip pavyti meną ir pralenkti save


2008 m. japonų režisieriaus Takeshi Kitano, Lietuvos auditorijai pažįstamo iš filmo "Lėlės", darbas "Achilas ir vėžlys". Įtariu, kad į filmą visiškai įsijausti gali tik menininkai arba menui prijaučiantys. :) Nes tie, kurie gyvenime tenori būti "sėkmingais" asmenimis, dažniausiai neitin vertina bet kokio meno bet kokią apraišką. :) Filmas - dviejų valandų trukmės, tačiau bent jau man, laikas neprailgo. Ar žiūrėčiau dar kartą? O jooo... Ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar. :D
Apie ką. Apie menininką (kurį vaidina pats Takeshi Kitano), jo tragizmais paženklintą vaikystę, jo kelio paieškas, jo savanaudiškumą, jo atsidavimą. Ir apie jį supančius žmones. Jų supratingumą, jų ištikimybę...
Galėčiau, žinoma, ir daugiau su įrašu plėstis, bet ar verta? :D Verta tik pažiūrėti. :) Nes tiek minčių filmas sukelia! Vienas iš tų superretų atvejų, kai man pritrūksta žodžių. :D
Išvada, išžiūrėjus filmą, man atlumpsėjo štai kokia: labai labai labai svarbu bet kokioje situacijoje išlikti tuo grynuoju žmogumi, atmetant savo statusą, padėtį, savo profesiją, aistras, baimes. O juk tas grynasis taip greit pasimeta tarp skubėjimo, augimo ir nykimo... Ir labai svarbu turėti kažką šalia, kuris tave supras, kai nebesuprasi savęs net tu pats.
Liūdnieji retoriniai klausimai: kaip gali atrasti savo meno kryptį neieškojęs? Kaip žinoti, kad galbūt savo kelio taip niekada ir nerasi? Ir kas, jei esi tik kopijuotojas, bet ne menininkas?

Įvertinimas: 9.9/10

Komentarai

  1. Naktinėtoja2010 m. lapkričio 25 d. 09:53

    uo :) kuoks įvertinims ;). Jap, pamenu, kai veizėjau jį su buvusia kambarioke per Kino pavasarį. Išties tik meną mylinčiam ar jame gyvenančiam suprantamas, graudus ir kartu šviesus filmas...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. lapkričio 25 d. 22:48

    Jo, dabar "Kino pavasario" filmus užtaikau pažiūrėti. :)
    O kiek tu balų jam duotum? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Naktinėtoja2010 m. lapkričio 26 d. 12:30

    ammm, aš gal 9 :).

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau