Kelionė į Edeną


Ne, čia ne apie kokį tais seniai rodytą serialą rašysiu, tačiau - taip - įrašas bus kone serialinis :). Šito įrašo atsiradimą inspiravo nesenas įvykis mano darbe. Tiksliau, teritorijoj, kurioj įsikūrusi mano darbovietė.
Priešais mūsų paštą yra lenkiškų prekių sandėlys (iš ten perkamos visai Anglijai "Kubuš" sultys :) ). Vieną dieną žengiu į darbovietės teritoriją, o apsaugos darbuotojas moja man prie langelio ir, man prisiartinus, šypsodamasis sako: "Tavęs policija ieško - va, pažiūrėk (atsuka į mane kompo monitorių, fiksuojantį kameromis judesį teritorijoje), kiek jų čia suvažiavę..." Mane, aišku, smalsumas jau žudo ir aš pėdinu į jo būdelę, kur kartu su sodininku-kiemsargiu-šlavėju stebiu veiksmą. :) Pasirodo, sunkvežimis iš Lenkijos atvyko ne tik su maisto prekėmis, bet ir su gyvomis būtybėmis. :) Iš sunkvežimio buvo iškrapštyti devyni asmenys, gandai sklando, kad iš Filipinų. Kelias dienas mūsų darbovietėje tęsėsi intensyvūs spėliojimai, kad vairuotojas nelegalus į Didžiąją Britaniją pats vežęs, arba jam buvo prisakyta vežti tuos žmones, kiti, tarp jų ir "apsauginis", palaiko oficialią lenko vairuotojo versiją, kad nelegalai nepastebimai įsliūkino kur nors Belgijoje arba Vokietijoje, vairuotojui besiilsint. Kad ir kaip ten buvo, tai ne pirmas kartas, kai į mūsų teritoriją atvažiuoja nelegalai. Vartų "apsauginis" papasakojo istoriją, kai vieną dieną į kažkokį kitą sandėlį įsukęs sunkvežimis, nežinodamas to, atvežė apie penkioliką musulmonų kraštų gyventojų (tautybę ir religiją išdavė apranga). Vairuotojas ir sandėlio darbuotojai išgirdo beldimą į sunkvežimio duris iš vidaus, atvėrė jas ir... per dešimt sekundžių apie penkiolika žmonių: vyrai, moterys su vaikais, išsilakstė. Asaugos tarnautojas su šypsena, visai taip paprastai ir pasakė: "Nesugaudysi jų visų". :) Šįkart istorija su nelegalais panaši: tik jie, pradėję baladotis į duris, nebuvo išleisti. Pirma buvo iškviesta policija. :)
Vis tik manau, kad ne šiaip sau atsitiktinumas, jog nelegalai atvyksta sunkvežimiais būtent į Heathrow oro uosto nuomojamą teritoriją... :) Arba gal ir atsitiktinumas... Kiek aš čia išmanau tuose nelegalų reikaluose - aš tiesiog labai gabi kurti konspiracines istorijas. :D
Bendradarbė lietuvė papasakojo atvejį kaip keli lietuviai, dar Lietuvai nesant Europos sąjungos nare, vyko į Angliją. Konteinery. Be oro kondicionieriaus. Pradėjo po mažiau nei paros dusti. Pajutę, kad juos gabenusi mašina sustojo, pradėjo baladotis, o vairuotojui nieko kito neliko kaip tik juos išleisti. Kadangi lietuvius paleido degalinėje, gana matomoje vietoje, jam irgi nieko kito neliko kaip tik iškviestai policijai sakyti, kad jis nežinojęs, jog tuščiame konteineryje iš tikrųjų gabena žmones. Tiesa, tada kai kurie mūsų kraštiečiai spėjo pabėgti, parą klajojo miške, kol rado šiokį tokį išėjimą, bandė lipti per kažkieno tvorą, patį pirmąjį lipantįjį nutvėrė šuo, kiti pabėgę, dar dvi paras klaidžiojo mišku, kol vienas lietuvis pagaliau susisiekė su saviškiais, esančiais Anglijoje (irgi, sako, kažkaip per stebuklą mobilaus telefono sėdusios baterijos pradėjo veikti) ir juos visus be galo be krašto išsekusius išvadavo iš alkio, troškulio, nuovargio ir - šiek tiek - baimės bei nežinomybės.
Mačiau pati vieną emigrantą - susigūžusį tarp lentynų, išsigandusį... Ir pagalvojau, kad yra siaubinga, kad turi bėgti būtent taip iš SAVO šalies. Dėl galimybės gyventi. Gal net ne tiek gyventi geriau, kiek išvis gyventi. Keliauji nežinia kiek laiko tamsoj, gal net šalty. Apie galimybę pasinaudoti normaliu tualetu nėra nė kalbos. O kaip maistas? O dar ta įtampa - juk važiuoji ir žinai, kad bet kada gali sunkvežimį pasienis kratyti, skanuoti, važiuoji ir žinai, kad ateis ta akimirka, kai reikės pradėti belsti, kad stebuklingosios metalinės durys atsivertų, o tavo kojos turės nepavesti, kai bėgsi į savo išsvajotąjį rojų.
Vis tik niekam tokios dalies nelinkėčiau, net jei ir po kelių metų emigrantai paprastai gauna iš Didžiosios Britanijos vyriausybės nuolatinę gyvenamosios vietos ir darbo vizą, leidžiančią visam laikui įsikurti šioje šalyje.

Sunki ta kelionė į rojų, kuris dažniausiai pasirodo nuo "rojaus" sąvokos gerokai nutolęs...

Komentarai

  1. iš pradžių juokinga pasirodė tie išsilakstantys iš sunkvežimio emigrantai, bet vistik skaudžios tokios istorijos. koks sunkus nepakeliamas turi tapti gyvenimas, kad ryžtis tokiems žygiams, arba - koks šviesus tas emigracijos paveiksliukas jiems. bet patvirtina, kad stiprus tikėjimas kažkuo įkvepia, neįtikėtiniems žygiams...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pirmajam VDFF (Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivaly :D) mačiau filmą apie tai, kaip iš Gibraltaro į GB žmonės emigruoja. Kokie jų keliai. Per sąsiaurį - valtelėmis. Net ne valtimis, o valtelėmis. Tai kai pakrantės apsauga juos užmato, ir jei jie dar pajėgūs pabėgti, kaip viena mano draugė, kartu žiūrėjusi filmą, sakė: "Išsilaksto kaip tarakonai". :D Nes visi juodaodžiai, o kamera fiksuoja pabėgimą nuo kalvos. :) Va ten tai juokingas momentas tikrai. :) Liūdnas momentas man buvo, kai parodė jūroj plūduriuojančius kūnus tų, kurie neįveikė sąsiaurio.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto