Ore

Sekmadienio rytas prasidėjo nuo Marytės. Vos akis praplėšusi pravėriau kambario duris, o ten gimnastiškai koją išraičiusi prausėsi Marytė. Aš kone šoktelėjau, nes nesitikėjau ją sutikti prie mano kambario durų, kitaip sakant, buvau nustebinta iš pas(t)alų :), o ji ne ką mažiau nustebo, kad aš tik dabar teikiausi jai duris atverti. Kurį laiką buvau ilgauodegės smulkmės (labai smulkios) ignoruojama, bet, praėjus kuriam laikui, mūsų santykiai atšilo :). O kai katė šalia, už lango - šerkšnas ir dar puodelis man taip reikalingos kvapnios, tirštai juodos kavos su cinamono lazdele raudonam puodely, po truputį džiugiai (man - džiugiai) galvoje pradeda suktis kalėdinės giesmės. Tada dainos. Tada, žiūrėk, aplanko jausmas, kad nenori nusimesti savo pižamos, tik įsisiauti į beveik kailines tapkes su rožiniais burbulais ir bumbulais, ir, kad dar būtų šilčiau, įsijungti elektrinį pečiuką.
Tuoj prasidės mano dovanų pirkimas. Nes aš to noriu. Nes man tai nėra vien komercija. Ir ne todėl, kad tik Kalėdų metu prisimenu savo draugus. Rinksiu dovanas, nes man patinka dovanoti. Kartais ir gauti patinka. :D :P Tuoj užsinorėsiu karšto vyno ir nederamai dairytis į namų svetainių langus ir "tikrinti", ar pas žmones jau eglutė "atėjo iš miško" :). Nors šiaip... Propaguoju dirbtines arba į vazonus pasodintas eglutes. :P Tada pradėsiu norėti pasižiūrėti n-tąjį kartą "Vienas namuose" abi dalis, "Švilpiko dieną" ir klausytis VISŲ senų (ir nelabai) gerų dainų, susijusių su Kalėdomis: George Michaelo, Mariah Carey, St. John College choro, Franko Sinatros, viduramžiškojo "Riu Riu Chiu" :), daug pianino (neseniai atrasto Philipo Glasso) ir Angelo Badalomenti "Twin Peaks" garso takelio. Dėl labai asmeninių priežasčių. O Kūčių vakare rašysiu, kas jau tapo tradicija, laišką kūdikėliui Jėzui. Nesijuokit: tada tikrai tikiu, kad nors šiemet Jam neteks sužinoti, kas Jo laukia prieš Velykas po 33-jų metų... Ir paliksiu ant šventinio Kūčių stalo keletą tuščių lėkštučių - savo prisiminimam.

Nuo šio sekmadienio prasideda Adventas.


Ar jau sninga?