Tiltas


Būna dienų, kai norisi likti toje stadijoje ir toje vietoje, kur esi, ir tai tau kuo puikiausiai sekasi. Jokių lemtingų tiltų. Būna dienų, kai supranti, kad judėti reikia, nors nesinori. Nes tiltas atsiranda. Kad ir tolumoj suboluoja. Dar būna dienų, kai nori judėti, bet negali. Yra tiltas, tik, pvz., kojos neklauso. Arba, rodos, lėktum bėgtum, bet kur tas tiltas, vedantis į priekį??? Geriausias laikas būna tada, kai tiesiog judi į priekį. Kai tiesiog eini per tiltą. Nežiūri, nei kokia jo kokybė, atrama ar kas po juo ir išvis - net nesvarstai ar tiltas realus, ar žingsniuoji sapnuodama. Geriausia, kai tiesiog eini į naują gyvenimą, į naują save, į naujus potyrius. Ir net jei kitapus tilto lauks nusivylimas ir nusvilimas, vis tiek reikia tikėti, jog ėjimas buvo/yra gerai. Vienareikšmiškai.


"Oscar on the Shaky Bridge" by inphotos.org

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto