Neryškiai lynčiškas Lynchas


Atradau dar vieną mano mylimo režisieriaus Davido Lyncho darbą. Na, ne aš tiesiogiai atradau, bet esmė ta, kad apie šį filmą nežinojau, nors jis ir buvo nominuotas "Oskarui", ir va, kaip ir padariau atradimą. :D 1999 m. filmas, "Straight Story" - kas išvertus pirmažvilgsniu bandymu būtų daugmaž "Atvira/Tikra istorija". Bet šiuo atveju taikomas paprasčiausias tiesioginis vertimas - 'Straighto istorija'. Septyniasdešimt trejų metų Alvinas Straightas (akt. Richard Farnsworth), užsispyręs seniokas, gyvenantis su kalbos sutrikimą turinčia dukra Rose (akt. Sissy Spacek), rodo savo istoriją. Ne tiek pasakojo, kiek rodo. Jo istorija - tai kelionė pas brolį į kitą JAV valstiją, pakeliui sutinkant žmones, kurie kartais Alvinui padeda, kartais senolio patarimų klausia. Dalindamasis savo patirtimi, Alvinas prisimena jaunystę. Jaunystė "piešiama" ne retrospektyviai vizualiai, o verbaliai, kamerai puikiai atliekant darbą - fiksuojant veidą, akis. Bet Lynchui savo filmuose būdinga, rodos, "žiūrėti" į personažą būtent tada, kai pagrindinė scena vyksta už jo. Alvino gyvenimo istorija ne vien jaunystės reminesencijos. Jo istorija - tai kelionė. Ne filosofiniu požiūriu, o reali :). Po širdies smūgio, Alvino Straighto brolis gali neatsigauti. Senolis nori aplankyti savo brolį ir, po dešimties nesikalbėjimo metų, susitaikyti. Įdomiausia - Alvino kelionės priemonė. Tai - tiuninguota žoliapjovė. :D Ponas Straightas negali vairuoti automobilio, nes regėjimas šito jau neleidžia, o vykti į kitą valstiją su persėdimais - be galo varginantis dalykas. O Alvinas geriausiai sutaria su žoliapjovės ratais. :) Na, ir, taip sakant, nuotykiai prasideda. :) Tiesa, nuotykių man norėtasi daugiau. :) Bet filmo metu pajutau nuoširdžią simpatiją Alvinui Straightui. Pipiringasis seniukas nukako pas brolį, kuris, visa laimė, po priepuolio liko gyvas. Ir, pamačius, su kokia transporto priemone riedėta susitaikymo link, nelieka būtinybės tarti "atsiprašau" ar kokius nors kitus nereikalingus žodžius. Filmo pabaigoje kamera tiesiog nuklysta į žvaigždėtą dangų, kurį kartu stebi abu broliai Straightai.

Filmo juokingasis momentas: Alviną su vos riedančia senute žoliapjove pradeda vytis bendraamžiai bičiuliai. Ir visi ligi vieno padūsta. :D Rupkė ta žoliapjovė! :D
Mistiškasis momentas: Alvino dukra Rose žiūri pro langą. Priešais jos akis atrieda baltas kamuolys, jo pasiimti ateina mažas berniukas. Ir viskas dingsta.

Žodžiu, filmas - pats tas, jei norisi ramaus, neperkrautai mąslaus vakaro. :)

Įvertinimas: 7.8/10. Matyt, esu išlepinta "Twin Peaks", "Lost Highway", "Mulholland Drive" ir "Inland Empire" - tikėjausi ryškiai lynčiško filmo. :P

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau