Skatinimas TABUizuotis :)

Prisimenat tokią kažkada rodytą, bet tikrai kultinę laidą "Be tabu"? :) Aš prisimenu. Kurį laiką patiko. :) Po to pradėjo erzinti toks dalykas, kaip nuolatinis bandymas demaskuoti visomis įmanomomis prasmėmis piktuosius koščėjus ir bjaurybes raganas. Pulki valdžią - aš nieko prieš, juk lobsta niekšai iš paprastų žmonių kišenių ir dar tyčiojasi į akis, kad, va, dundukai, nieko jūs nesuprantat apie tai, kaip tvarkomi valstybės reikalai. Nelaboji televizija jus mausto!!! :) Bet kai "Be tabu" pradėjo tyčiotis iš žmogaus fizinių savybių ir rodyti slaptai sekamus apsilankymus pas meilužes, supykau. O tą laidą kuria kas? Šventieji? Nepaleisi į juos nė vieno akmens - tokie geručiai?! Taigi su laida "N-14", vėliau virtusia į "Be tabu", ir su kažkodėl vis dar vadinama žodžio laisve, visuose žurnaluose (ypač, skirtuose moterims) ir šiaip geruose patarimuose laikraščių skiltyse, pradėjo dominuoti sekso temos. :) Žinau žinau... Bambu kaip sena boba. Pasiteisinu: man patinka erotika. Juokitės ar nesijuokite, tačiau tikrai manau, kad Dichavičiaus aktų albumas "Žiedai tarp žiedų" - vienas gražiausių (nes natūralus kaip šaltinio vanduo :D) ir estetiškiausių erotinių albumų. Pabrėžiu žodį ESTETIŠKIAUSIŲ. Taip lengva paslysti ant pornografijos ir erotikos, subtilaus atvirumo ir 'neskanaus' pliurpimo apie seksą banano žievės. Patiko žurnalistės Palmiros Galkontaitės mintys sekso ir erotikos temomis - temomis, kurios vis dar labai eksploatuojamos: "Staiga atgavus žodžio laisvę, visos moterys tapo orgazminėmis". :D Oi, juokiaus, žinokit. :D Nu tikrai! Ką beskaitytum - orgazmas čia, orgazmas ten, o jei nėra to Didžiojo O (va, ir aš gudriai apsišvietusia tapau :D), tai ką daryti, kad ta abėcėlės raidė vis tik atsirastų. Žinoma, labai šaunu, kad medija atlieka tam tikrą ir pagalbinę funkciją - šviečia, atsako į klausimus, nuramina ir suveda su tam tikrų sričių specialistais. Bet labai dažnai man norisi tiesiog pamiršti visas 'seksines' ir 'orgazmines' temas. Nes jau tiesiog viso šito gėrio atsivalgyta.
Taip, aš senamadiška. Augau aplinkoje, kur vyrai nelabai moteris gerbia žodžiu - visokių 'anekdotų' esu girdėjusi, ir apie moteris konkrečiai, ir apie su antru galu susijusius reiškinius ir veiklas :D, taigi mano ausys kaip ir nelinksta ką nešvankesnio išgirdus. Bet vis dar, manyčiau, skiriu, kur yra riba tarp 'galima viešinti' ir 'pasakoti tik labai artimam draugų ratui'. Kodėl visi facebooko nariai turi žinoti, ar mylėjaisi šiandien, ar dar tik ketini tai daryti? Kam viešinti savo kas šešias minutes atnaujinamą Kamasutros enciklopediją? Negi tikrai nesavanaudiškais švietėjiškais tikslais? :) Kodėl asmeniniame dienoraštyje, kuris skaitomas ne vien tik tavo paties, gyvybiškai svarbu išdėstyti koordinates iki tavo dar vieno abėcėlinio G taško?
Visai kas kita, jei turi problemų. Problemų su saviverte, su fiziologija ar net psichika. Bet tam yra medikai. Juk kai susergame, kreipiamės į medicinos atstovus, taip? Ar iškart į "Raudonąjį Vaivos puslapį"? Nuolat kur nors viešai pranešdami savo 'novatoriškas' mintis apie O, G, S (seksą), E (erotiką), C (cypimą), D (dulkinimąsi) ir kitus vitaminus, siekame parodyti ir gal tuo pačiu sau įsiteigti, kad esame sveiki, jauni, modernūs, geidžiami, laimingi, sėkmingi, mylimi, BE PROTO SEKSUALŪS??? Baisiau ir nebūna, jei esi tik vidutiniškai seksualus, ane? Man gražiausias žmogus, kuris, nepaisant situacijos, išlieka ar bent jau stengiasi išlikti orus. Kažin, ar orumas yra susijęs su neužsiveriančiu plepėjimu apie dalykus, kurie seni kaip pasaulis. :) Ir, lygtais, labai didelių naujienų šioje sferoje nėra. (Tik staigmenų - turiu galvoje tą Švedijoje archeologų atkastą akmeninį falą :D).