Kiekvienai širdžiai - po debesį


Debesų artimą grožį atradau neseniai - kai pradėjau skraidyti plieniniais paukščiais. :) Vaikystėje žiopsodavau į debesis tai parkritus ant žolės, tai šiaip užvertus galvą. Žvaigždės, debesys, žydinčios vyšnios ir maži katinukai - nieko nebuvo gražiau. :) Na, ir Mama. Nuostabus grožio pasaulis. :) Dabar, kai esu susipažinusi su debesimis skrisdama virš jų ir per juos, galiu drąsiau kalbėti ir siūlyti: jei norite susikurti stebuklingą pasaulį arba padovanoti brangiam žmogui ką nors labai labai ypatinga, padovanokite debesį. :) Tiesiog. Žinote, dabar ir sklypai Mėnuly dovanojami, ir kometos, ir bevardės žvaigždės... O jūs pabūkite originalūs - padovanokite debesį. ;)

Visiem savo draugams, artimiesiems - labai mylimiems žmonėms - dovanoju po gražiausią debesį! Tokį, kuris atspindėtų Jus. Bendrai kartu ir kiekvieną individualiai. Noriu, kad būtumėt laimingi. Tad draugiško debesėlio, mano brangieji! :)

Jūsų

Pumpotaukšlis :) <3

Komentarai

  1. Ačiūūūū, kaip miela ;) Tau irgi dovanoju :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nepažįstu žmogaus, kuris būtų abejingas debesų grožiui. Net meteorologai jiems neatsispiria. Todėl norisi priešintis ir sakyti: nenoriu, nereikia man jokio debesies, anei didelio, anei mažo. Nebent tai pienės pūkai, kylantys į saulę...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Galiu, Neringa, ir pienės pūką padovanoti, jei debesies nenori... :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Princo dienoraštis. Jokio kontakto

Lėktuvai vietoj žvaigždžių