Apsigyvenusi vaikystėje

Nuosekliai išžiūrėjau Chriso Noonano filmą „Miss Potter“ (2006 m.). Nors man, priešingai nei anglams, kurie norėjo aktorę matyti abiejose „Bridžitos Džouns dienoraščio“ dalyse, o dabar - „Panelėje Poter“, nepatinka Renée Zelweger, nors ir nesižiūrėjo kaip ekrano pora Zelweger ir charizmatiškasis Ewanas McGregoras, bet patiko, kad šis filmas padėjo įsivaizduoti, kaip gyveno vaikų rašytoja Helen Beatrix Potter. O ši moteris tvirtai buvo nusprendusi visada likti gyventi vaikystėje, vaikystės grožio kupiname pasaulyje. O gal ji tiesiog, paprasčiausiai, kitaip ir negalėjo – tokia tat buvo Potter prigimtis. Pačios B. Potter parašytos ir iliustruotos knygelės, skirtos vaikams, užgniaužia kvapą ir suaugusiesiems. Man net teksto nereikia skaityti – piešinėliai su personifikuotais gyvūnėliais yra pati geriausia istorija. :) Niekas dar taip nemokėjo žaismingai, jaukiai ir kartu tikroviškai iliustruoti vaikiškų knygelių. Tiesa, filme nebuvo akcentuota, kad B. Potter vertinama ne vien tik kaip knygelių autorė, bet ir kaip labai kruopšti floros dailininkė, kurios augalų piešiniai ir aprašymai vis dar vertinami botanikų bei biologų. Filmas kone detalė detalėn atkartoja žinomus rašytojos ir dailininkės biografijos faktus. Tad, kas pasiilgot filme gražių gamtos vaizdų, lyriškos muzikos, tikro angliško rafinuoto akcento bei manieringų dvidešimto amžiaus pradžios pokalbių ir kas dar nesat pažįstami su Beatrix Potter bei jos pieštiniais draugais, pažiūrėkit „Miss Potter“. :)
Įvertinimas (kaip nekomercinio kino): 7.8/10

O B. Potter pirmosios knygelės vaikams „A Tale of Peter Rabbit“ nepasiduoda jokiai vertinimų skalei – klasika nekvestionuojama. :)