compassbetweenus

Turiu du itin mylimus bendradarbius :). Coliną ir Noemi. :) Apie Noemi jau ne kartą tinklarašty esu užsiminus, o Colinas čia bus minimas pirmąkart. :) Taip jau išeina, kad mūsų breakai išpuola tuo pačiu metu, tad visa mūsų trijulė linksmai (kartais ir nelabai :P) klega valgykloje. Ir visada šnekučiuojamės, daugiau ar mažiau, apie maistą. :D Colinas yra vedęs italę, o Noemi pati italė, tai, žinoma, pokalbiuose apie maistą karaliauja itališka virtuvė. :D Noemi niekada nesutiks, kad itališka virtuvė gali būti kieno nors nemėgstama, o itališkas maistas - ne pats geriausias pasaulyje. :D Kadangi Colino santuokos stažas irgi nemenkas, jis, regis, net nesiruošia prieštarauti temperamentingajai italei. :D Vieną dieną užėjo kalba apie duoną. Aš negalėjau nustygti vietoje nepagyrus mūsų geros senos lietuviškos juodosios... :P Ir tiek gyriau išsijuosus, kad pati tuoj pat, čia ir dabar, užsinorėjau bent riekelės šio nacionalinio turto, o manieji bendradarbiai irgi abejingi neliko :P. Panoro par...

Kas jaunesnis, zgrabnesnis , apsukresnis ir į mokslus visiškai nespjaunantis, čia svajoja užsidirbti pinigų, kad galėtų arba prasukti kokį nors savo versliuką, arba baigti studijas, arba ir tai, ir tai. Kartais idėją su versliuku pavyksta įsukti. Nes svajotojui už nugaros stovi armija palaikančiųjų - kad ir tik vienas palaikantis asmuo, tačiau jo energija tokia, kad, atrodo, lyg armija stovėtų. Paprastai visos mokslo aukštumos baigiasi su anglų kalbos kursų palankymu arba kokios nors profesinės specialybės įsigyjimu. Nežinau, kodėl paprastai svajonės apie bakalaurą arba magistrą nuplaukia taip toli - į neįmanomybės šalį... Dėl finansų turbūt... Gal tebęsitęsiančio kultūrinio šoko švietimo srityje - atėję iš griežtų mokslo sistemos rėmų mato, kad čia NE TAI, kas verstų naktimis nemiegoti, jaudintis prieš kiekvieną sudėtingesnį egzaminą... Ne, jei jau kartą ragavai sesijos virpulio, o po to jusdavai vienokį ar kitokį palengvėjimą po egzamino, tokio pobūdžio, tokio TIKRO adrenalino čia ne...

Ar jums taip būna, kad, rodos, kad ir kokį filmą žiūrėtum, jame būtinai , kad ir su minimaliausiu vaidmeniu, pasipainios aktorius, kurį matei praktiškai visuose pastaruosiuose žiūrėtuose, sakykim, penkiuose filmuose? Ir net, pasirodo, filmas, kurį ruošiesi žiūrėti, irgi turi vėl tą patį aktorių? Manieji "persekiojantys" aktoriai dabar yra Patricia Clarkson, Ben Kingsley, Stanley Tucci ir Jason Bateman. :) Ar čia tiesiog jau garsioji kino pramonė nebeturi naujų veidų, ypač antraplaniams vaidmenims, jei jau taip visi kartojasi? :) Na gerai gerai... Dar truputėlį, jei taip norite, pasekiokite mane, o po to, jei taip ir toliau tęsis, sunerimsiu :D.

Troškau pamatyti filmą, už kurį tokia impozantiška asmenybė kaip Diablo (Velnias!!!) Cody gavo "Oskarą". :) Scenarijus tikrai sukaltas sumaltas, kad UCH! :) Manau, stiprioji Diablo kaip scenaristės pusė - nemirtingas humoras. :D Kietas humoras. Bet sugrįšiu porą žingsnelių atgal - aš čia apie 2007 m. filmą "Juno" (rež. Jason Reitman). Žinote, kartais būna filmų pradžioje, kai eina visos didžiosios ir nusipelniusios pavardės, titrai, kurie yra tiesiog nuo-bo-dūs. Supratau, kad "Juno" man iškart patiks, nes filmo pirmieji kadrai buvo animuoti. O dar ir muzikytė tokia neįprasta. :) Na, ir ką? Nenusivyliau :). Malonus, gana lengvas vakaras su filmu, kuris nesugaišino mano ir taip labai brangaus laiko :D. Gal žiūrėčiau "Juno" dar kartą. :) Kas su kuo apie ką. Šešiolikmetė Juno, gavusi vardą pagerbiant graikų deivę Junoną, discovers , kad yra nėščia. Žinoma, mergina išsigandus, pasimetus , tačiau laikosi didvyriškai (didmoteriškai :) ). Jos vaikelio...

Sofia Coppola. Girdėta režisierės pavardė? :) Turbūt daugumai išplaukia prieš akis kadrai iš filmo "Marija Antuanetė" (man iš to filmo šią akimirką išplaukia tik firmos "Convers" sportiniai bateliai, netikėtai atsidūrę labai jau labai net ne mūsų amžiuje :D). Bet Coppolos debiutas buvo kitas filmas. Filmas, kuris kaip debiutas, manau, yra TOBULAS. Jei jau debiutas toks vykęs, tai kartelė, vargu, ar galėtų būti žemiau nuleidžiama, o ir publika, manau, tikisi tik tokio pat lygio kino šedevrų. Šedevru čia vadinu Sofios Coppolos 1999-ųjų filmą "the Virgin Suicides" (liet. "Jaunosios savižudės"). Filmo pavadinimas iškart pasako apie ką šis filmas ir ko galima tikėtis jo pabaigoje. :) Bet netgi žinant nelinskmą pabaigą, negali atplėšti akių nuo nuostabiai sukonstruotos fikcijos. Filmas, kuris sukrečia. Kuris mano asmeninėje kinotekoje papuls į "amžinuosius filmus", t. y. į filmus, kuriuos gali žiūrėti vėl ir vėl ir vėl. Taigi, apie ką. Apie...

Būna juk dienų, kai viskas tik ūūūūžžžt - ir suplaukia į viena. Naujienos per porą sekundžių. :) Mano šios dienos naujienos: netikėtai (galimybė su negalimybe santykiu: 1:5000 :) ) atradau Renatos Šerelytės eilėraščio "Vakaras" ištrauką ir sužinojau, kad mano brangaus draugo šeima irgi gana netikėtai pasipildė dar vienu nariu. :) Berniuku, kurio vardas Martynas. :) Ir neša mane šios dvi naujienos per mano dieną ir vakarą. Ir verčia mano pasaulius kitais. Ir atidaro tas duris, kurios buvo užvertos. :) Liūdesys man irgi mėlynas. Šiandien, Martynuko dėka, aiškiai suvokiu, net jaučiu, kad ta mėlyna kartais būna labai graži. :) Auk žmogumi, mažuti. O jei kada reikės pabėgti nuo tėvų, kad ir trumpam, žinok, galėsi prisiglausti pas kvanktelėjusią tetulę Rimą. ;D (Tėveliam šitą skaityti draudžiama ;)). "Ims ir ištirps, vos tik paliesi.. Lyg dulkės supasi sapnai, Vis šluostai juos ir nežinai, Kodėl atrodo mėlynai Tas jausmas, kai kažko ilgiesi." (Renata Šerelytė, "Vaka...

Arba Skubėk lėtai :). Ir šauktuko sakinio gale nedėsiu, nes jei jau lėtai, ramiai viskas, tai tada lai būna ši mintis įprasminta tašku :). Esu girdėjusi ir šiek tiek skaičiusi apie lėtąją kultūrą. Jos ateinančią (jei dar neatėjusią) madą. Ją propaguoja turbūt visi eko-sąmoningi žmonės (angl. eco - concious), ją propaguoja ir tie, kurie propaguoja ne masiniam vartojimui bei naudojimui skirtą madą. Vėl į lėtosios kultūros mintijimus mane sugrąžino lryto.lt laida "Ekovizija". Man be galo patinka lėtojo maisto restoranų, kurie, kaip jau suprantate, yra atsvara greitojo maisto restoranams, ženklelis - sraigė. :) Man patinka idėja gyventi ekologiškiau, sveikiau, geriau, gražiau, ramiau. Aš net galiu save įsivaizduoti prie nuosavo namo turinčią dekoratyvinį-ekologinį daržą. :) Arba ekologinio aukštesniąją pakopą (tas terminas prasideda raide lygtai 'd', tačiau niekaip tos sąvokos neprisimenu :D). Man patinka idėja, kad lėtąja kultūra galbūt galime šiek tiek restauruoti pasau...

Gavau iš Milgintos laišką. Būdama gero būdo mano atžvilgiu (:D), ji leido pasidalinti juo savo tinklarašty. :) Ačiū. :) Kodėl dalinuos su Jumis, rodos, tokiu asmeniniu dalyku? Visų pirma, savanaudiškais tikslais :) A vdruk tas laiškas ims ir pasimes? Tada bent jau jis egzistuos internetinėj erdvėj. Antra, tai būtų tarsi raginimas rašyti laiškus :): širdyse, mintyse, virtualius ar ant popieriaus. Svarbiausia - jais kada nors pasidalinti su kuo nors, užimančiu garbingą vietą gyenimo prioritetuose. Trečia, ir gal net aktualiausia man, dalinuosi šiuo laišku, kad turėčiau gyvą įrodymą, jog nesvarbu, kur esi, kada susikontaktuoji su draugu, bet jei jis ar ji yra tikras Draugas, ta nuoširdumo, atvirumo ir gerumo aura tvyros betarpiškai. Be to, Milginta yra iš tų žmonių, kuriais prasideda ir baigiasi visos mano fazės, (demi)sezonai ir svarbūs gyvenimo momentai. Dėl tokių draugų kaip ji, mano ruduo pildosi naujomis suvokimo formomis, priimtinumo ribos šiek tiek praplečiamos ir net dvasinis rud...

Kol kas mane nervina visur reiškiami džiaugsmai dėl spalvotojo, mokslingojo ir visokio kitokio -ingojo rudens... Na, gerai... Bus spalvotas ar vienspalvis gamtos ir - tiesiogine prasme - ant žmogaus kūno paltas. Gerai, lis lietus. Romantiškas arba ne. Gerai, sutinku, ruduo turi savo žavesio. Bet kol kas, kaip jau ir minėjau, ruduo mane erzina. Nemėgstu mirštančios gamtos. Net jei ir bando ruduo su bobų vasara mane vizualiai apgauti... Jam nepavyks besidraikančiais voratinkliais ir paskutinėmis šiltomis dienomis užburti tiek, kad pamirščiau, jog yra ir šaltoji bei plikoji rudens pusė, o po to seka vienareikšmiškai tamsi žiema. Taip taip taip!.. Žinau kuo puikiausiai, kad kiekvienas metų laikas turi ir labai labai gražias akimirkas. Bet man vis tiek ruduo nepatinka. O apie žiemą išvis atskira tema... Čia man ir mano odai, nagam bei plaukam absoliuti tragedija... Bet šiandien aš sudariau su rudeniu taikos paktą. Pasiėmiau į rudens ryto pripildytą lauką savo mylimą, kol kas tik Kembridžą s...

Gal kas skaitėte Philipo Rotho novelę "the Dying Animal"? Aš dar neskaičiau, bet pasižadėjau perskaityti. Kada nors. :) Man įvyko gan atvirkštinis procesas - po filmo, užsinorėjau knygos... :) O filmas tikrai vertas panegirikų ir dar tuomečio ilgo ilgo mano dūsavimo žiūrint per langą į kruviną saulėlydį. :) Isabelės Coixet 2008 m. filmas "Elegy" su nuostabiai parinktais aktoriais Penelope Cruz ir seru Benu Kingsley, iškart sakau, susilaukė mano asmeninio 9.8/10 balų vertinimo. :) Daug. :) Net man daug. :D Tad kodėl tiek? Todėl, kad tai tikrai elegija visomis šios sąvokos prasmėmis. Todėl, kad filmas gali paskatinti ryžtis keistiem ir gal kitų nesuprantamiem žingsniam ir gal net žygdarbiam, todėl, kad drąsina mylėti, žavėtis. Aš visada už dvasinį augimą, net jei jis ateina per skaudžią patirtį. Filmas nerodo gyvenimo beprasmiškumo, nuobodumo. Filmas rodo gyvenimą nesutirštinadamas spalvų ir nekrypdamas nė į vieną spalvų gamos pusę. Elegiškai tikras gyvenimas: su žmo...

Bendradarbė pasakoja, kad moko mažąjį anūką Faustą po truputėlį kalbėti. Žodelis po žodelio... Vakar jiedu mokėsi žodžio Lie - tu - va. Vaikaitis lyg giliai suvokdamas dabartinę Lietuvos visapusę padėtį tarė: "Va va va" ir nudundėjo kažkur, kad niekas nebemokytų ir taip jau mokyto daktaro Fausto. :) Žaliuokai iš naturaredweb.com

Kelias akimirkas buvau dingusi iš šio pasaulio, nes norėjau rasti tinkamą ir neįžeidų žodį, nurodantį į tam tikrą amžiaus grupę. Radau! vyresniokai... :) Rašau apie BBC 1 programos dokumentines-eksperimentes serijas "The Young Ones" (liet. "Jaunieji") :). Nemačiau pirmųjų dviejų šio eksperimento laidų, tačiau trečioji, nors ir vienintelė mano matyta, nuteikė labai optimistiškai ir nuoširdžiai džiugiai. Laida, su dviprasmišku pavadinimu, pasiskolintu iš BBC 1 kultinio komedijinio serialo, apie garbaus amžiaus atstovus ir atstoves, kurių pase įrašyti metai svyruoja nuo 77 iki 88, savo noru leidžiasi į eksperimentą: ar atkurti 1975-ieji, daugumos laidos dalyvių "aukso amžius", bei nuolatiniai fiziniai pratimai padės jiems pagerinti savo fizinę ir dvasinę būklę. Privalumas žiūrėti paskutinę dokumentikos seriją yra tas, kad visi kankinantys mankštinimaisi, natūralus savęs gailėjimas suvokiant savo dienų pabaigą, sutraukiama į vieną seriją ir pateikiama jau sukr...

Šiandien lyja. Piktais kirčiais nubraižytas lango žemėlapis. Liūdnas medžių žiūrėjimas į kovojantį žmogų. Pasiduoki, dvikoji, nekovoki - neverta. Šeki saują sultingų rudenio uogų - išalksi besiirdamas Į skęstantį krantą. Bent jau batai sausi... :) Saulės pripildyti batai iš http://scienceblogs.com/bioephemera/2010/03/solar_panels_old_soles_streetl.php

Bičiulės eilės buvo išspausdintos "Literatūroje ir mene". Šios kūrėjos poezija - antrasis mano prisilietimas prie jos pasaulio. Kažkas atpažįstama. Ir ne tik dėl to, kad jau turėjau galimybę žvilgtelti į jos ankstesnį kūrinį. Atpažįstama ta prasme, jog tai, ką jaučia ir kaip žiūri į supantį pasaulį eilėraščių moteris, yra artima ir asmeniškai man. Užsikabinau už kelių frazių. Nepyk, Neringut, kad išėmiau jas iš tavo eilių kaip iš Šventojo Rašto mėgstamas ištraukas :). Man jos dabar šviečia ir vaduoja iš praeities blogų bei gerų, tačiau truputį trukdančių gyventi, gyvenimo fragmentų. Neringa Dangvydė Tvarkant knygų lentynas, iš puslapių Byra naivūs vaikystės herbariumai: Žibutės, plukės, neužmirštuolės – Trupa tarp pirštų, Neatlaikiusios laiko. --- turėsi dukrelę juodais kaip anglis plaukais, baltu kaip sniegas veidu, kruvinom lūpom siurbiančią pasakas. --- Iš jo poezijos rinkinio Ką tik išlankstėme Savo karūnas. --- Ant išgulėto priegalvio Dalijamės vienu sapnu. --- Ar tu čia...

" Vajiezau !!! Tu - rokerė!!!" - nei iš šio, nei iš to vidury pokalbio, kuris buvo šiaip jau iš visai kitos operos , nustebo mano naujasis Meksikos gamybos bičiulis, akivaizdu, gana atidžiai stebėjęs mano fb youtube publikacijas ir mintyse registravęs mūsų pašnekesius apie muziką. :D Ir, padaręs tokį stulbinamą atradimą, kuris ir mane pačią kuriam laikui sugundė įsivaizduoti apsitempusią juodas blizgias kelnes ir apžergusią plieninį žirgą, toliau leidosi į ramius pašnekesius apie darbą, maisto ruošimą, dietas, filmus, buvusiąsias ir šeimą, likusią kitoje valstijoje... Tai kodėl ta rokerė it iš giedro dangaus? :) Et... Vyrai... :D www.alleba.com

Būna akimirkų, kai liūdinčią mergaitės širdį niekas nesugeba suramdyti. :) Ir net jei pačios ištikimiausios ir puikiausios draugės pakiša savo tylų draugystės petį ar gal kelis šimtus išmintingų žodžių, kažkodėl vidinis širdies verksmas nesiliauja, o gal net sustiprėja. Bet, o stebukle! Kartais užtenka vieno draugO žodžio arba gan įdomių, bet tikrai tiesiai į dešimtuką taikančių žodžių, ir mergaitės veidą jau puošia šiokia tokia šypsena. :) Kartais, mielieji draugai, jūsų bičiulėm TAAAIP reikia būtent jūsų vieningumo su dailiąja lytimi ir jūsų atsuktų nugarų tos pačios padermės atstovams! :) Pavyzdžiui, mane pažįstamas Donatas senais gerais laikais stipriai prajuokino į mano liūdną vaikišką " nu kodėl aš jam nepatinku???", atsakęs nuoširdžiai nustebęs (pabrėžiu: NUOŠIRDŽIAI): "Tikrai? Kodėl? Kuom TU gali nepatikti :o"? :D :D :D Va, net dabar juokiuos :D... O šįvakar bičiulis italas, išklausęs mano padejavimą, kad, va, daili šveicarė mano simpatiją nugvelbė :D, man ...

Žiūrint iš vieno taško - nieko nebuvo. Iš kito - buvo kažkas. Pritariu Donatui Petrošiui: "kas bent kartą gyvenime buvo ar nutiko, yra visada". Velniop tie požiūrio taškai. TU. BUVAI. MANO. GYVENIME. :) Ačiū už akimirkas. Gero kelio ir sėkmės.

Yra tokia rusų liaudies patarlė, kuri, mano nuomone, atspindi viso pasaulio moterim taikomą tiesą :). NEGIMK GRAŽIA - GIMK LAIMINGA. :) Suprantu, kad tikrasis grožis yra žmogaus vidus. Tai, kas gauta, kas sukonstruota, suklijuota, sulipdyta, sukurta viduje. Aišku, idealiausia - vidaus ir išorės harmonija. :) Deja, paprastai kažkuris veiksnys tą harmoniją į išorinę arba į vidinę pusę labiau patraukia. :) Tai štai: ne tik moteris, bet ir vyras kasdien mokosi gyventi būdamas negražus. Kai kurie net nesupranta, kad yra negražūs. :) Tokiems aš tikrai pavydžiu. Gal net juodai :D. Šitiek turėti meilės sau ir šitaip savimi pasitikėti gali nekiekvienas. Ar akys spindi todėl, kad nematai savo negrožio, ar todėl, kad matai jį, bet pridengi savo pliusais ir užmaskuoji visu tuo gerumu, kurį savy nešiojies? :) Žinoma, galima sakyti, kad viename asmenyje sutelpa polygiai ir grožio, ir negrožio (bjaurastis čia netinkamas terminas). Tačiau va, būna... Kad ir toks elementarus kasrytinis ritualas - žvil...