Milginta: "Rima, kaip tau kvepia ruduo?"

Gavau iš Milgintos laišką. Būdama gero būdo mano atžvilgiu (:D), ji leido pasidalinti juo savo tinklarašty. :) Ačiū. :) Kodėl dalinuos su Jumis, rodos, tokiu asmeniniu dalyku? Visų pirma, savanaudiškais tikslais :) A vdruk tas laiškas ims ir pasimes? Tada bent jau jis egzistuos internetinėj erdvėj. Antra, tai būtų tarsi raginimas rašyti laiškus :): širdyse, mintyse, virtualius ar ant popieriaus. Svarbiausia - jais kada nors pasidalinti su kuo nors, užimančiu garbingą vietą gyenimo prioritetuose. Trečia, ir gal net aktualiausia man, dalinuosi šiuo laišku, kad turėčiau gyvą įrodymą, jog nesvarbu, kur esi, kada susikontaktuoji su draugu, bet jei jis ar ji yra tikras Draugas, ta nuoširdumo, atvirumo ir gerumo aura tvyros betarpiškai. Be to, Milginta yra iš tų žmonių, kuriais prasideda ir baigiasi visos mano fazės, (demi)sezonai ir svarbūs gyvenimo momentai. Dėl tokių draugų kaip ji, mano ruduo pildosi naujomis suvokimo formomis, priimtinumo ribos šiek tiek praplečiamos ir net dvasinis ruduo įgauna įvairesnių pagrindinių spalvų atspalvių.
Aš už laiškus be sienų. :)

Dėkoju, Milginta, kad ir šį rudenį esi su manimi. :)


Labas dienas, :)


Už lango jau tikras ruduo: lietus, dargana, drėgmė, o su juo kartu ir mintys keistos plaukia ir ateina suvokimas, jog laikas rašyti laiškus. Tie laiškai kažkaip keistai patys pradeda bruzdėti ir veržtis lauk su pasiutiška jėga tam, kad būtų perskaityti, išgirsti ir suvokti.
Taigi padėk man suvokti išgirsti ir perskaityti, kaip tu gyveni ir kuo gyveni. Kokios tavo nuotaikos. Kokios mintys krebžda galvoje ir veržiasi lauk. Pasidalink savo patirtimi, skausmais ir džiaugsmais. Ko gero pas jus jau irgi ruduo, tad ne taip toli nuo Lietuvos gali pasijusti (bent tiek :)).
Mane tai kažkoks liūdesėlis egzistencinis užplūdo netikėtai (o kaip gi kitaip, kur tu matei laimingą egzistencialistą, a? :) :) :)) Bet ir gerai, tokia nuotaika tinka darganotam orui ir laiškų rašymui. Naivių, truputį vaikiškų, bet, tikiuosi, nuoširdžių (bent jau norėčiau, kad taip būtų). Beje, apie sentimentalumą ir naivumą, ar tu kada uždavei sau klausimą: kaip kvepia ruduo? Man tai yra kažkada uždavę tokį klausimą ir jis man pasirodė iš pradžių naivokas ir bergždžias, bet praėjo kiek laiko ir štai, šį klausimą aš užduodu tau. Taigi, Rima, kaip tau kvepia ruduo? Ką tau reiškia ruduo? Jis tau patinka ar nelabai ir kodėl? Kuo skiriasi ruduo Anglijoje nuo rudens Lietuvoje? Koks metų laikas tau artimiausias ir mieliausias? Pasidalink su manimi savo pojūčiais, mintimis ir suvokimu ir aš pasidalinsiu su tavimi savuoju.
O pabaigai, kaip koks Seneka Liucilijui, siunčiu tau dovanų. Gal ir nelabai kokios jos bus šį kartą, bet negali gi visada dovanos būti vienodai puikios, ar ne? :)

RUDENS ŽODŽIAI

Ateina rudenys per pievų žiedus,
Per žalio miško lapelius.
Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda
Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus.

Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios
Kas vakarą graudina mus.
Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės
Berašant rudenio žodžius.

Netrukus kris ant tako snaigės
Ir nebebus jau taip jauku -
Viskas pasauly vieną kartą baigias.
Kartu neamžinas ir tu - žmogus.

1936
V. Mačernis

Iki. Laikykis. Lauksiu žinių. :)