Keli kąsniai Lietuvos


Turiu du itin mylimus bendradarbius :). Coliną ir Noemi. :) Apie Noemi jau ne kartą tinklarašty esu užsiminus, o Colinas čia bus minimas pirmąkart. :) Taip jau išeina, kad mūsų breakai išpuola tuo pačiu metu, tad visa mūsų trijulė linksmai (kartais ir nelabai :P) klega valgykloje. Ir visada šnekučiuojamės, daugiau ar mažiau, apie maistą. :D Colinas yra vedęs italę, o Noemi pati italė, tai, žinoma, pokalbiuose apie maistą karaliauja itališka virtuvė. :D Noemi niekada nesutiks, kad itališka virtuvė gali būti kieno nors nemėgstama, o itališkas maistas - ne pats geriausias pasaulyje. :D Kadangi Colino santuokos stažas irgi nemenkas, jis, regis, net nesiruošia prieštarauti temperamentingajai italei. :D Vieną dieną užėjo kalba apie duoną. Aš negalėjau nustygti vietoje nepagyrus mūsų geros senos lietuviškos juodosios... :P Ir tiek gyriau išsijuosus, kad pati tuoj pat, čia ir dabar, užsinorėjau bent riekelės šio nacionalinio turto, o manieji bendradarbiai irgi abejingi neliko :P. Panoro paragauti tos niekaip nesuvokiamai juodos duonos (britai neturi juodos duonos, jų TAMSIAUSIA (nors man tai grynai batonas) duona yra vadinama brown bread). Taigi, šiandien išaušo ta diena, kai į darbą atnešiau lietuviškos (įtariu, keptos Londono "Amber" kepykloje) "Ajerų duonos". :) Deja, angliškai ji pavadinta kažkaip kitaip, žodis "ajerai" paminimas kažkur ingredientų gale, o lietuviškas pavadinimas taip gražiai išraitytas "Ajerų", kad net, regis, sušniokščia tas ajerynas kažkur šalia... Coliną labiausiai domino sudėtis. Kai duonos sudėtyje rado salyklą, net nušvito žmogus supratęs, kodėl ta duona tokia tamsiai ruda :). Noemi duoną ragavo atsargiai. Ir, manau, tik iš mandagumo paėmė dar vieną gabaliuką parsinešti namo :D. Labiausiai nustebino jos mūsų, lietuviškos, duonos apibūdinimas: ji kaip pyragas :o. Na, ir užsivedė apie Italiją :D: kokia duona italams yra tikra duona, kad jų duonos yra baltos ir pan., ir t. t. :) Keliais žodžiais reziumuojant, mano bičiuliai lietuvių duoną įvertino su didžiu santūrumu. :D Tiesa, likusį duonos kepalėlį nugvelbė kolegė Karen, besispecializuojanti įvairiuose kepiniuose. Nors ir buvau apšaukta "cheater", nes gabenu į darbą ne savo pačios keptą duoną, tačiau, va, lietuvišką nacionalinę vertybę vis tiek pasisavino. :D Lauksiu jos įvertinimo. :)
Kai kolegas vaišinau juoda duona, net kakta rasojo. :D Rimtai! Lyg būčiau deleguota atsotvauti visą lietuvių virtuvę ir ginti Lietuvos gerą vardą tarptautiniame maisto ringe. :) Žinoma, būčiau kur kas labiau džiūgavus, jei mūsų duona būtų sutikta aplodismentų jūra, tačiau turbūt ir santūrus teigiamas vertinimas geriau negu jokio. :)

P.S. nesitikėjau, kad bus taip sunku rasti gražią juodos duonos fotografiją. Na, radau vieną, bet ji priklauso Žemės Ūkio Ministerijai, o aš rankų prie valdžios kišti nenoriu :D. Tad ši foto iš www.amateurgourmet.com

Komentarai

  1. Labai fainas pavadinimas ;). Hmm, bet kaip keista, kad santūriai įvertinta, juk italai visgi emocingi mano nuomone... Kaip pyragas - na tai puikus įvertinimas :).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Italai savo emocioningumu turbūt išreikštų neapsakomą susižavėjimą. :D Dabar santūrumas daugiau iš pagarbos man, vietoj pasakymo "yak" :D. Na, žodžiu, tai duona, kurią labai retais atvejais galima valgyti, taip sakė bendradarbiai. :D Nes ir Karen nepatiko. Bet ji paguodė mane, kad sūnui labai patiko. :D Net du gabalėlius suvalgė. :D O va, mano eks kaimynas Glenas lapnojo lietuvišką duoną, kad net ausys linko ir vis kartojo 'bloody hell" - maždaug, oi, kaip skanu! :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Princo dienoraštis. Jokio kontakto

Lėktuvai vietoj žvaigždžių