Atsiveriančios durys


Būna juk dienų, kai viskas tik ūūūūžžžt - ir suplaukia į viena. Naujienos per porą sekundžių. :)

Mano šios dienos naujienos: netikėtai (galimybė su negalimybe santykiu: 1:5000 :) ) atradau Renatos Šerelytės eilėraščio "Vakaras" ištrauką ir sužinojau, kad mano brangaus draugo šeima irgi gana netikėtai pasipildė dar vienu nariu. :) Berniuku, kurio vardas Martynas. :)

Ir neša mane šios dvi naujienos per mano dieną ir vakarą. Ir verčia mano pasaulius kitais. Ir atidaro tas duris, kurios buvo užvertos. :)

Liūdesys man irgi mėlynas. Šiandien, Martynuko dėka, aiškiai suvokiu, net jaučiu, kad ta mėlyna kartais būna labai graži. :)

Auk žmogumi, mažuti. O jei kada reikės pabėgti nuo tėvų, kad ir trumpam, žinok, galėsi prisiglausti pas kvanktelėjusią tetulę Rimą. ;D (Tėveliam šitą skaityti draudžiama ;)).



"Ims ir ištirps, vos tik paliesi..

Lyg dulkės supasi sapnai,

Vis šluostai juos ir nežinai,

Kodėl atrodo mėlynai

Tas jausmas, kai kažko ilgiesi."
(Renata Šerelytė, "Vakaras")

Komentarai

  1. vau, kaip miela :) smagu, kai yra atradimai :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Eilėraštis - gimimas. Atradimas - gimimas. Na, o kūdikėlio gimimas - jau savaime tiesioginis gimimas. :D Tai man, greičiau, čia labiau gimimai negu atradimai. :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...