Atsiveriančios durys

Būna juk dienų, kai viskas tik ūūūūžžžt - ir suplaukia į viena. Naujienos per porą sekundžių. :)

Mano šios dienos naujienos: netikėtai (galimybė su negalimybe santykiu: 1:5000 :) ) atradau Renatos Šerelytės eilėraščio "Vakaras" ištrauką ir sužinojau, kad mano brangaus draugo šeima irgi gana netikėtai pasipildė dar vienu nariu. :) Berniuku, kurio vardas Martynas. :)

Ir neša mane šios dvi naujienos per mano dieną ir vakarą. Ir verčia mano pasaulius kitais. Ir atidaro tas duris, kurios buvo užvertos. :)

Liūdesys man irgi mėlynas. Šiandien, Martynuko dėka, aiškiai suvokiu, net jaučiu, kad ta mėlyna kartais būna labai graži. :)

Auk žmogumi, mažuti. O jei kada reikės pabėgti nuo tėvų, kad ir trumpam, žinok, galėsi prisiglausti pas kvanktelėjusią tetulę Rimą. ;D (Tėveliam šitą skaityti draudžiama ;)).



"Ims ir ištirps, vos tik paliesi..

Lyg dulkės supasi sapnai,

Vis šluostai juos ir nežinai,

Kodėl atrodo mėlynai

Tas jausmas, kai kažko ilgiesi." (Renata Šerelytė, "Vakaras")