Taikos paktas su rudeniu



Kol kas mane nervina visur reiškiami džiaugsmai dėl spalvotojo, mokslingojo ir visokio kitokio -ingojo rudens... Na, gerai... Bus spalvotas ar vienspalvis gamtos ir - tiesiogine prasme - ant žmogaus kūno paltas. Gerai, lis lietus. Romantiškas arba ne. Gerai, sutinku, ruduo turi savo žavesio. Bet kol kas, kaip jau ir minėjau, ruduo mane erzina. Nemėgstu mirštančios gamtos. Net jei ir bando ruduo su bobų vasara mane vizualiai apgauti... Jam nepavyks besidraikančiais voratinkliais ir paskutinėmis šiltomis dienomis užburti tiek, kad pamirščiau, jog yra ir šaltoji bei plikoji rudens pusė, o po to seka vienareikšmiškai tamsi žiema. Taip taip taip!.. Žinau kuo puikiausiai, kad kiekvienas metų laikas turi ir labai labai gražias akimirkas. Bet man vis tiek ruduo nepatinka. O apie žiemą išvis atskira tema... Čia man ir mano odai, nagam bei plaukam absoliuti tragedija...
Bet šiandien aš sudariau su rudeniu taikos paktą. Pasiėmiau į rudens ryto pripildytą lauką savo mylimą, kol kas tik Kembridžą su arbatžolėmis viduje lankiusį, termosėlį. Šįryt jis matė mūsų Namo sodą. Ir Rokį - tingujį katiną. :) O jo viduje buvo kakava. Su daug pieno. Ir cinamono lazdele. Beje, jos skonis ir kvapas atsiskleidžia tik po šiek tiek mirkimo. Taigi mano taikos derybos, kuriose buvo viena pagrindinė mums - rudeniui ir man - sąlyga: iškęsti vienam kitą visą sezoną, kad ir sunkiai, su padejavimais ir nusiskundimais, bet IŠKĘSTI, prasidėjo taip: termosėlis - vietoj taikos pypkės, katinas - vietoj sarginio šuns, šiltos tapkės - vietoj sportbačių, pritaikytų bėgti ilgas distancijas. Tai buvo mano taikos paktui skirtas arsenalas. Ruduo irgi savo ginklus palei mano kojas sudėjo: rasota žolė, giedras dangus ir garas, kylantis iš žemės. Va tada mudu ir susitarėm, kad kurį laiką mums abiems dėl viens kito bus ramu.

Komentarai

  1. Koks mielas, šiltas ir nuoširdus įrašas :). Ir man nepatinka mirštanti gamta, kelia liūdesį. Žiauriai niūru pasidarę buvo šį savaitgalį kaime, lyjant lietui, pučiant žvarbokam vėjeliui ir žvelgiant į tamsutėlį banguojantį palengva prūduko vandenį....noooooriu vasarosssss :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. nu ten tu tokioj rudeningoj vietoj gyveni, tai neiko nepadarysi, tenka sudarineti taikos paktus. Man buvo laikai, kada labai megau rudeni, bet tada man daug tokiu liudnu dalyku patikdavo, o dabar tiesiog nelaukiu salanciu pirstu, raudonuojancios nosies, slogos ir sildymo sezono pradzios...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū, mergaitės, už reakcijas. :) Čia, Anglijoje, kaip tik pa mumi dabar lyg ir Bobų vasara prasideda... :) Tikrai nuoširdžiai rašiau šį įrašą (kaip ir kitus, tiesą pasakius :D)... Nelengva gyvenant rudeny prisipažinti, kad jo nemėgsti. :P

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Princo dienoraštis. Jokio kontakto

Lėktuvai vietoj žvaigždžių