Taikos paktas su rudeniu



Kol kas mane nervina visur reiškiami džiaugsmai dėl spalvotojo, mokslingojo ir visokio kitokio -ingojo rudens... Na, gerai... Bus spalvotas ar vienspalvis gamtos ir - tiesiogine prasme - ant žmogaus kūno paltas. Gerai, lis lietus. Romantiškas arba ne. Gerai, sutinku, ruduo turi savo žavesio. Bet kol kas, kaip jau ir minėjau, ruduo mane erzina. Nemėgstu mirštančios gamtos. Net jei ir bando ruduo su bobų vasara mane vizualiai apgauti... Jam nepavyks besidraikančiais voratinkliais ir paskutinėmis šiltomis dienomis užburti tiek, kad pamirščiau, jog yra ir šaltoji bei plikoji rudens pusė, o po to seka vienareikšmiškai tamsi žiema. Taip taip taip!.. Žinau kuo puikiausiai, kad kiekvienas metų laikas turi ir labai labai gražias akimirkas. Bet man vis tiek ruduo nepatinka. O apie žiemą išvis atskira tema... Čia man ir mano odai, nagam bei plaukam absoliuti tragedija...
Bet šiandien aš sudariau su rudeniu taikos paktą. Pasiėmiau į rudens ryto pripildytą lauką savo mylimą, kol kas tik Kembridžą su arbatžolėmis viduje lankiusį, termosėlį. Šįryt jis matė mūsų Namo sodą. Ir Rokį - tingujį katiną. :) O jo viduje buvo kakava. Su daug pieno. Ir cinamono lazdele. Beje, jos skonis ir kvapas atsiskleidžia tik po šiek tiek mirkimo. Taigi mano taikos derybos, kuriose buvo viena pagrindinė mums - rudeniui ir man - sąlyga: iškęsti vienam kitą visą sezoną, kad ir sunkiai, su padejavimais ir nusiskundimais, bet IŠKĘSTI, prasidėjo taip: termosėlis - vietoj taikos pypkės, katinas - vietoj sarginio šuns, šiltos tapkės - vietoj sportbačių, pritaikytų bėgti ilgas distancijas. Tai buvo mano taikos paktui skirtas arsenalas. Ruduo irgi savo ginklus palei mano kojas sudėjo: rasota žolė, giedras dangus ir garas, kylantis iš žemės. Va tada mudu ir susitarėm, kad kurį laiką mums abiems dėl viens kito bus ramu.

Komentarai

  1. Naktinėtoja2010 m. rugsėjo 21 d. 19:15

    Koks mielas, šiltas ir nuoširdus įrašas :). Ir man nepatinka mirštanti gamta, kelia liūdesį. Žiauriai niūru pasidarę buvo šį savaitgalį kaime, lyjant lietui, pučiant žvarbokam vėjeliui ir žvelgiant į tamsutėlį banguojantį palengva prūduko vandenį....noooooriu vasarosssss :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. rakshasi2010 m. rugsėjo 21 d. 20:24

    nu ten tu tokioj rudeningoj vietoj gyveni, tai neiko nepadarysi, tenka sudarineti taikos paktus. Man buvo laikai, kada labai megau rudeni, bet tada man daug tokiu liudnu dalyku patikdavo, o dabar tiesiog nelaukiu salanciu pirstu, raudonuojancios nosies, slogos ir sildymo sezono pradzios...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rima Stefanija Petrauskaitė2010 m. rugsėjo 21 d. 21:14

    Ačiū, mergaitės, už reakcijas. :) Čia, Anglijoje, kaip tik pa mumi dabar lyg ir Bobų vasara prasideda... :) Tikrai nuoširdžiai rašiau šį įrašą (kaip ir kitus, tiesą pasakius :D)... Nelengva gyvenant rudeny prisipažinti, kad jo nemėgsti. :P

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau