Paauglė graikų deivės vardu


Troškau pamatyti filmą, už kurį tokia impozantiška asmenybė kaip Diablo (Velnias!!!) Cody gavo "Oskarą". :) Scenarijus tikrai sukaltas sumaltas, kad UCH! :) Manau, stiprioji Diablo kaip scenaristės pusė - nemirtingas humoras. :D Kietas humoras. Bet sugrįšiu porą žingsnelių atgal - aš čia apie 2007 m. filmą "Juno" (rež. Jason Reitman).
Žinote, kartais būna filmų pradžioje, kai eina visos didžiosios ir nusipelniusios pavardės, titrai, kurie yra tiesiog nuo-bo-dūs. Supratau, kad "Juno" man iškart patiks, nes filmo pirmieji kadrai buvo animuoti. O dar ir muzikytė tokia neįprasta. :) Na, ir ką? Nenusivyliau :). Malonus, gana lengvas vakaras su filmu, kuris nesugaišino mano ir taip labai brangaus laiko :D. Gal žiūrėčiau "Juno" dar kartą. :)
Kas su kuo apie ką. Šešiolikmetė Juno, gavusi vardą pagerbiant graikų deivę Junoną, discovers, kad yra nėščia. Žinoma, mergina išsigandus, pasimetus, tačiau laikosi didvyriškai (didmoteriškai :) ). Jos vaikelio tėvas - Paulie's Bleekeris - bendraamžis, kuris, regis, yra visiška mazgotė tvirtųjų ir kietųjų paauglių pasaulyje. Juno nusprendžia atiduoti gimusį vaikelį įvaikinti. Taip ji susipažįsta su Loringų šeima, kurios personažus įkūnija Jennifer Garner ir Jasonas Batemanas (beje, šis aktorius tik ir atlieka vaidmenis, kur vienaip ar kitaip būna, kad ir netiesiogiai, įpainiotas kūdikis :D - be "Juno" dar yra filmai "the Switch" su J. Aniston ir "Couples Retreat"). Vanessa Loring sako Juno: "Kai kurie žmonės tiesiog gimsta būti kuo nors. Aš jaučiuosi lyg būčiau gimusi būti mama".
Juno charakteris mane žavi. Nekiekviena paauglė net ŠIAIS LAIKAIS (:D) galėtų būti, regis, tokia gyvybinga ir šaltakraujiška tuo pačiu. Žodį "šaltakraujiška" vartoju ne neigiama prasme. Juno tikrai per daug neima į galvą, ką apie ją mąsto mokyklos bendruomenė ar šeima. Vis tik filme yra momentas, kai mergina pratrūksta. Ar įmanoma, kad pora mylėtų vienas kitą visą laiką? Tėčio atsakymas jaunai moteriai prasklaido miglas ir ji pati sau išdrįsta pripažinti, kad myli tą tylenį Paulie Bleekerį. O galų gale paaiškėja, kad ir Bleekeris ne toks jau iš kelmo spirtas. :)
Kai Juno pagimdo, vaikelis atitenka įmotei. Keistas jausmas aplanko, kai žiūri į du apsikabinusius paauglius: mergina verkia (mano interpretacija - todėl, kad jie vienas kitą mylintys žmonės, tarytum ir šeima - kartu sukūrę gyvyvbę, tačiau per jauni auginti savo vaikelį), o vaikinas atsisako pamatyti savo sūnų. Nes, kaip Juno sako, "jis visada buvo labiau jos (Vanessos Loring), negu mūsų".
Argi gali būti blogas filmas, jei nedingsta nuo veido šypsena, nes juokeliai jame nenuobodūs, ir net toks sudėtingas ir gal net nepriimtintas sprendimas atiduoti kūdikį kitiems, nesupykdo žiūrovo? Sutinku: filmas turėjo gauti "Oskarą" už scenarijų ir, taip, sutinku, kad negavo "Oskarų" už viską kitką. :P
Įverinimas: 7.6/10

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Komplimentai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Achille'o Claude'o Debussy kulnai