Lėtoji kultūra


Arba Skubėk lėtai :). Ir šauktuko sakinio gale nedėsiu, nes jei jau lėtai, ramiai viskas, tai tada lai būna ši mintis įprasminta tašku :). Esu girdėjusi ir šiek tiek skaičiusi apie lėtąją kultūrą. Jos ateinančią (jei dar neatėjusią) madą. Ją propaguoja turbūt visi eko-sąmoningi žmonės (angl. eco - concious), ją propaguoja ir tie, kurie propaguoja ne masiniam vartojimui bei naudojimui skirtą madą. Vėl į lėtosios kultūros mintijimus mane sugrąžino lryto.lt laida "Ekovizija". Man be galo patinka lėtojo maisto restoranų, kurie, kaip jau suprantate, yra atsvara greitojo maisto restoranams, ženklelis - sraigė. :) Man patinka idėja gyventi ekologiškiau, sveikiau, geriau, gražiau, ramiau. Aš net galiu save įsivaizduoti prie nuosavo namo turinčią dekoratyvinį-ekologinį daržą. :) Arba ekologinio aukštesniąją pakopą (tas terminas prasideda raide lygtai 'd', tačiau niekaip tos sąvokos neprisimenu :D). Man patinka idėja, kad lėtąja kultūra galbūt galime šiek tiek restauruoti pasaulį ir pagerinti savo fizinį kūną. Gal net dvasinę būklę. Bet leisiu čia prabilti ir savo skepticizmui. :) Negi tikrai įmanoma grįžti į tą amžių, kai gamtos neteršė plastiko buteliai, fabrikų išmetamos į orą nuodingosios dujos, mūsų nevaldė jokios technologijos?.. Aš nenorėčiau, tiesą pasakius, atsisakyti savo leptopo (apriboti naudojimąsi juo - taip :D), nenorėčiau, kad vėl nebebūtų lėktuvų, elektros, automobilių ir netgi nenorėčiau niekada nebūti ragavusia McDonalds bulvyčių. Deja, neprisimenu pavardės (ir vėl atmintis paveda!!!) to gamtosaugininko, kuris viename interviu teigė, kad žmogus taip jau surėdytas, jog visada rinksis tai, kas jam patogiau. O "patogiau" reiškia "greitai ir lengvai pritaikoma". Rašytojas K. Vonnegutas kaip visiškas senas pesimistas yra tik liūdnai konstatavęs faktą, kuriam pritariu: "Nieko nebesustabdysi. Gali tik sulėtinti irimą". Vat taip. :)
Mėgaukimės lėtuoju skaitymu, lėtuoju maistu, gamintu lėtuosiuose restoranuose, mokėkime sulėtinti savo mintis, lėtai mėgautis meile, apkabinimais, bendravimu. Tačiau nesustagarėkime visai per tą lėtąją kultūrą. :D Vis tik reikia nepamiršti, kad dabar nebe tas amžius, kai rašytinės naujienos iš vieno pasaulio kampelio į kitą keliaudavo karietomis ir, kas dabar jau būna užvakarykštė seniena, tada dar būdavo šviežut šviežutėlis faktas ar pletkas :D.
Esame tame amžiuje ir pasaulyje, kuriame esame. Ir nieko čia jau kitaip nepribursi.


sriubytė iš www.indybay.org

Komentarai

  1. Gerai skamba "lėtojo maisto restoranai" :). norėtųs man patekt kartais į tą laiką, kai knygos nebuvo "kepamos" taip greit, ir kur oras buvo švaresnis:) na bet taip, esam kur esma, ir reikia prisitaikyt ;) sulėtėkim, bet nesustokim :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Komentaras laaaabai gražus, Rūta, ačiū. :) Ir mano mintys tokios: kur oras buvo švaresnis (nors mūsų, LT, oras tikrai dar laaaabai geras :D. Net Vilniuj) ir knygos nebuvo taip greitai 'kepamos'... Bet kita vertus, mūsų, filologų daug - reikia gi nors mažai daliai darbo duoti :D :D :D.

    AtsakytiPanaikinti
  3. tas tiesa :) be to, yra iš ko rinktis :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nu bet vat vis tiek dauguma atvejų atrodo, kad redaguoja leidyklos buhalteris, ne redaktorius :D.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto