Būti negražia


Yra tokia rusų liaudies patarlė, kuri, mano nuomone, atspindi viso pasaulio moterim taikomą tiesą :). NEGIMK GRAŽIA - GIMK LAIMINGA. :) Suprantu, kad tikrasis grožis yra žmogaus vidus. Tai, kas gauta, kas sukonstruota, suklijuota, sulipdyta, sukurta viduje. Aišku, idealiausia - vidaus ir išorės harmonija. :) Deja, paprastai kažkuris veiksnys tą harmoniją į išorinę arba į vidinę pusę labiau patraukia. :) Tai štai: ne tik moteris, bet ir vyras kasdien mokosi gyventi būdamas negražus. Kai kurie net nesupranta, kad yra negražūs. :) Tokiems aš tikrai pavydžiu. Gal net juodai :D. Šitiek turėti meilės sau ir šitaip savimi pasitikėti gali nekiekvienas.
Ar akys spindi todėl, kad nematai savo negrožio, ar todėl, kad matai jį, bet pridengi savo pliusais ir užmaskuoji visu tuo gerumu, kurį savy nešiojies? :)
Žinoma, galima sakyti, kad viename asmenyje sutelpa polygiai ir grožio, ir negrožio (bjaurastis čia netinkamas terminas). Tačiau va, būna... Kad ir toks elementarus kasrytinis ritualas - žvilgtelėjimas į veidrodį - gali įviarialypių minčių sukelti, pradedant "siaubas, koks(-ia) aš negraži", arba "o mano akys tikrai ypatingos!" iki netgi drastiškų pasigalvojimų: "aš turėčiau būti tikrai laimingas (-a), kad jis (ji) su tokiu (-ia) manim kartu gyvena"... :) Negaliu nuginčyti medijos kuriamo grožio etalono įtakos, tačiau šįkart aš ne apie tai. Šįkart aš apie nepasitenkinimą savimi. Savo išore (o, žinia, mūsų savęs matymas eina per savo vidinius kriterijus). Ne ta galima neįmanoma modeliškos išvaizdos siekiamybe. Kartais tai nebūna susiję su nenormaliom, nosies porų neturinčiom ilgakojėm manekenėm žurnalų puslapiuose. Kartais tai būna susiję tik su pačia savimi. Tik tu, veidrodis ir ta kita tu, kuri yra veidrodžio atspindy. Tai va, retai mes su ana, veidrodine, randam gerą žodį viena kitai. :D Ir štai tokios pamokos mano gyvenime daugiau ar mažiau būna kasdien. Ne, nemanau, kad tai nurodo polinkį į asmenybės savidestrukciją ar gilias psichologines problemas. :) Visi esam kažkuria prasme truputėlį keisti ir visi turim kankinančių demonų, kad ir juokingi jie būtų, ar atvirkščiai - gąsdinantys ir verčiantys krūpčioti...

Taigi, šiandien aš mokausi susitaikyti su savo negražumu ir rasti savy kuo daugiau grožio, kurį būtų galima publikuoti. :) Gal tada galėsiu pasakyti, kad gimiau tiesiog LAIMINGA :).

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto