Būti negražia


Yra tokia rusų liaudies patarlė, kuri, mano nuomone, atspindi viso pasaulio moterim taikomą tiesą :). NEGIMK GRAŽIA - GIMK LAIMINGA. :) Suprantu, kad tikrasis grožis yra žmogaus vidus. Tai, kas gauta, kas sukonstruota, suklijuota, sulipdyta, sukurta viduje. Aišku, idealiausia - vidaus ir išorės harmonija. :) Deja, paprastai kažkuris veiksnys tą harmoniją į išorinę arba į vidinę pusę labiau patraukia. :) Tai štai: ne tik moteris, bet ir vyras kasdien mokosi gyventi būdamas negražus. Kai kurie net nesupranta, kad yra negražūs. :) Tokiems aš tikrai pavydžiu. Gal net juodai :D. Šitiek turėti meilės sau ir šitaip savimi pasitikėti gali nekiekvienas.
Ar akys spindi todėl, kad nematai savo negrožio, ar todėl, kad matai jį, bet pridengi savo pliusais ir užmaskuoji visu tuo gerumu, kurį savy nešiojies? :)
Žinoma, galima sakyti, kad viename asmenyje sutelpa polygiai ir grožio, ir negrožio (bjaurastis čia netinkamas terminas). Tačiau va, būna... Kad ir toks elementarus kasrytinis ritualas - žvilgtelėjimas į veidrodį - gali įviarialypių minčių sukelti, pradedant "siaubas, koks(-ia) aš negraži", arba "o mano akys tikrai ypatingos!" iki netgi drastiškų pasigalvojimų: "aš turėčiau būti tikrai laimingas (-a), kad jis (ji) su tokiu (-ia) manim kartu gyvena"... :) Negaliu nuginčyti medijos kuriamo grožio etalono įtakos, tačiau šįkart aš ne apie tai. Šįkart aš apie nepasitenkinimą savimi. Savo išore (o, žinia, mūsų savęs matymas eina per savo vidinius kriterijus). Ne ta galima neįmanoma modeliškos išvaizdos siekiamybe. Kartais tai nebūna susiję su nenormaliom, nosies porų neturinčiom ilgakojėm manekenėm žurnalų puslapiuose. Kartais tai būna susiję tik su pačia savimi. Tik tu, veidrodis ir ta kita tu, kuri yra veidrodžio atspindy. Tai va, retai mes su ana, veidrodine, randam gerą žodį viena kitai. :D Ir štai tokios pamokos mano gyvenime daugiau ar mažiau būna kasdien. Ne, nemanau, kad tai nurodo polinkį į asmenybės savidestrukciją ar gilias psichologines problemas. :) Visi esam kažkuria prasme truputėlį keisti ir visi turim kankinančių demonų, kad ir juokingi jie būtų, ar atvirkščiai - gąsdinantys ir verčiantys krūpčioti...

Taigi, šiandien aš mokausi susitaikyti su savo negražumu ir rasti savy kuo daugiau grožio, kurį būtų galima publikuoti. :) Gal tada galėsiu pasakyti, kad gimiau tiesiog LAIMINGA :).

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau