Angliškoji dokumentika

Ir galiu apie ją atsiliepti tik pagiriamaisiais šūksniais!!! Tikrai yra kažkur ir lietuviškuose tv kanaluose geros dokumentikos. Slepiasi. :) Bet kodėl, kai tik prisimenu lietuviškąją dokumentiką (nekvestionuoju čia, nes ir teisės neturiu, ir tikrai nėra ko kabinėtis prie puikaus režisieriaus :) ) Audriaus Stonio, pasidaro rūgštoka. Ypač prisimenant tas dokumentikas, kurios rodomos per komercinius kanalus ir ypač ypač ypač tas, kurios prie laidos pavadinimo prideda žodelytį "drama". DOKUMENTINĖ DRAMA! Nesiderina man kažkas tarp tų dviejų žodžių... Nerandu ryšio :).
Anglijoje dokumentinės serijos dalinasi gerus vakaro laikus: tarp 21 - 22 h, įprastinėmis dienomis. Ne savaitgalius kažkur per vidurdienį, o tikrai žiūrimą laiką. :)
Šiandien žiūrėjau "How The Other Half Lives?". Vienos serijos nedaugiaserijinis (:D) dokumentinis filmas apie gyvenančius "economic class" ir tuos, kurie, jei lygintume skrydžių terminais, neskraido išvis :D. Ne vienoj vietoj susigraudinau... Ne dėl rodomo vienos šeimos, mamos ir dukters, skurdo ir problemų, bet dėl to, kad turtingoji šeima, gyvenanti beveik kaiminystėje, padeda Mažosioms moterims. Labai graži idėja, skleidžiama iš televizijos ekranų! Kažkas pakankamai nauja! :) Keri momentas, stebint nušvintančio vaiko veidą, kai suteikiama galimybė nusipirkti naują drabužį, batukus ne iš 'secondhando', gauti dovanų gitarą ar net kompiuterį.
Stiprioji šio filmo pusė - rodomi vaikų samprotavimai. Tiek Iris, viena iš Mažųjų moterų, tiek turtingosios šeimos vaikai, berniukas ir mergaitė, išsako savo pozicijas gyvenimiškais klausimais: turto, pinigų, šeimos, namų, meilės ir laimės.
Mergaitėms - po 8 metus, berniukas kiek vyresnis. Pasiturinčios šeimos galva ir kaklas - mama ir tėtis :) - sako, kad jų vaikai gyvena šiltnamio sąlygomis, tad jie norėtų, jog vaikai pamatytų ir kitokią gyvenimo pusę. Tokią progą dokumentikai suteikia. Jiems nurodoma netoli gyvenanti Iris šeima, kurią sudaro pati Iris, jos mama ir šuo, kurį Iris pristato kaip "the Best Friend as dog can be" :D. Mažosios moterys šiuo metu susiduria su rimtais sunkumais: mama dirba parduotuvėje, uždirba itin mažai, jos kriminologijos bakalauras renka dulkes kabodamas ant sienos, o skolos ir paskola už būstą tik auga. Prieš įsigyjant namą Iris su mama gyveno namelyje ant ratų.
Kita šeima stebėjo Iris ir jos gyvenimą pristatantį filmuką per savo namų kiną. Kai tėvai pasiteiravo savo mažiausios atžalos, ar ši žinanti, ką reiškia žodis "trailer" (namelis ant ratų), mergaitė papurtė galvą. Mama dukrai paaiškno - mergaitei akys ant kaktos užlipo :D. Vėliau filmo kūrybinė grupė nusekė vaikus į jų kambarius. Kambariai buvo neįprastai tykūs. Berniuko, Jordano, įspūdžiai: "I... I.. Never thought that poverty can be so near my home" ("Niekada nemaniau, kad skurdas gali būti taip arti mano namų). Mergaitės, Rebeccos: "After watching this, I feel like... spoiled. Well I am not spoiled... I'm just really lucky" ("Pažiūrėjus šitai jaučiuosi tarsi išlepinta. Na, nesu išlepinta. Aš tiesiog labai laiminga"). Ir su kokiu rimtumu ir atsakingumu paskutinį sakinį jaunoji panelė pasako! Rodosi, tą akimirką vaikas buvo suaugusiuoju...
Šeimos galva perveda Iris mamai į sąskaitą pinigų, padengti būtiniausioms skoloms, ir imasi ieškoti jai darbo pagal specialybę. Po kiek laiko abi šeimos susitinka. Mentoriai ir remiamieji. :)
Žiūrėjau į vaikus ir lyginau: Jordanas ir Becca rafinuotesni, sklandžiau reiškia mintis, bet yra šaltesnio būdo, o Iris - krykštaujantis saulės spindulys! :) Mergaitės susidraugauja. Manau, dokumentikai siekė parodyti, kad socialinių slenksčių draugystei užsimegzti nėra. Iris buvo paklausta, kuo Becca skiriasi nuo jos kitų draugių, panelė atsakė, kad tik tuo, jog Rebecca nebijo varlių ir netgi jomis žavisi! :D Taip pat atskleidė paslaptį, kad jos naujoji draugė norėtų dirbti zoologijos sode. Tada, sako Iris, aš galėčiau dirbti jos pavaldine! Administracijoje ar panašiai. Režisierė paklausia Iris, o ar galėtų būti taip, kad Becca būtų jos pavaldine? Mergaitė nusijuokia ir tvirtai sako: "ne". ?!...
Verslininkui, padedančiajai pusei, nesiseka surasti Iris mamai darbo. Jis nuoširdžiai pasipiktinęs pasakoja kamerai, kad, girdi, kažkas su valstybe tikrai labai blogai, jei žmogui, baigusiam bakalaurą, ir net besimokant magistrantūroje, neįmanoma gauti darbo! Kur tai matyta, kad žmogus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, sėdėtų už prekystalio?! Tada buvo mano šypsnio akimirka! :D Tyliai sau pagalvojau: "Atvažiuok, būk gerutis, su visa šeima į Lietuvą... Ten extreamumą patirsit, o gal ir kam gera, žiūrėk, padarysit... " :).
Turtuolio gyvenimas irgi parodytas ne rožėmis klotas. Tėtis vežasi vaikus į savo gimtuosius namus, kurie dabar apleisti. Vaikai žiūri į tokį pat namuką, kokį turi ir Iris su mama... Grįžęs namo sūnus sako, kad dar labiau savo tėčiu didžiuojasi! Dėl to, kad pakilo "iš ten" iki kur dabar yra. Verslininkas pripažįsta, kad iš tiesų per mažai laiko leidžia su savo vaikais ir žmona. Ir ištaria aukso vertės sakinį: "Success comes with the price" ("Sėkmė aplanko už tam tikrą kainą").
Žodžiu, filmas rodo, kad lazda turi du ryškius galus. :)
Žinoma, dokumentika baigiasi laimingai :). Netgi nedokumentiškai, sakyčiau :D: turtuoliai apsiima mokėti dvejus metus Mažųjų moterų paskolą, Iris pradeda lankyti jodinėjimo pamokas, o mamai sukuriama nauja darbo vieta verslininko įmonėje. :)
Et, kad mumus taip po turtingą šeimą kiekvienam! :D


nuotrauka iš mirror.co.uk archyvų