Mano močiutė kalbėdavosi su bulvėm!


Ne, nerašysiu aš apie nukvakusią moteriškę iš glūdumos kaimo ar pamiškėj gyvenančią dabar moderniai vadinamą 'raganą'... :) Šiek tiek pasidalinsiu savo močiutės portretu. :)
Ji nebūrė iš obuolių, neaugino daržų ir gyvulių. Ji buvo - siuvėja, kulinarė (kai noras užeidavo :D) ir baiiisiai meniška asmenybė. :) Lankstydavo iš popieriaus armonikas ir rašydavo eilėraščius. Labiausiai man patikdavo, kai Didžioji močiutė (turėjau ir Mažąją :D) kalbėdavosi su bulvėmis!
Mama mane dažnai atvesdavo pas močiutę į namus, o pati išskubėdavo į darbą - mamos darbas ir močiutės butas miesto centre buvo tame pačiame kieme. Mažai, kiek prisimenu, aš pas Didžiąją močiutę žaisdavau, daugiausiai 'rašydavau', kurdavau istorijas ir stebėdavau ją siuvančią arba besisukinėjančią po namus. Kai praalkadavau, pasirodydavo ožiukai dygiais rageliais :D. Tada močiutė užkaisdavo bulvių. Kai jos pradėdavo burbuliuoti, močiutė, nutaisiusi visą suprantantį žvilgsnį, manęs nuostabiai gražia Pasvalio tarme klausdavo: "Girdi, kaip bulvės šneka? Jos klausia: "Keli vaikai, keli vaikai, keli vaikai?" Nugi aš sakau: "Viens! Viens vaiks jūsų lauk!" Mano ožiukai kiekvieną kartą įdėmiai klausydavos, nuduodavo, kad girdi bulvių pašnekesį, bet, atvirai pasakius, nei tie raguotieji gyvulėliai, nei nusidžiovinęs ašaras Rimučiukas nesuprasdavo užsieninės kalbos iš puodo... :) Močiutė man atrodė nepaprasta! Šitokią bulvių kalbą suprasti, kai nė iš tolo "kelių vaikų" klausimo tas burbuliavimas neprimindavo! :D

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau