Jei balkonas užrakintas, vadinasi, vaikai myli :)

Kai nusprendžiau parašyti apie Giedrės Beinoriūtės 2008 m. filmą "Balkonas", pasimečiau: o kokiu mastu jį vertinti? Tik Lietuvos kino matais, ar bandyti įpaišyti ir į tarptautinę kino rinką?.. Nors... "Balkonas" pats savaime, pelnęs, kiek prisimenu, kelis tarptautinius apdovanojimus, pasako, kad gėdos plačiuosiuose kinematografijos vandenyse nepadarytų. :)
Siužetas 2x2: sovietmetis. Aštuntasis dešimtmetis. Į kaimynystę atsikrausto berniukas Rolanas ir jo tėtis. Kaiminystėje gyvena mergaitė Emilija ir jos šeima. Vaikai susidraugauja. Istorija apie pirmąją meilę. :)
Atrodo, paprasta. :) Taip, paprasta, jei vertintume tik pagal galimumą lengvai ir paprastai aprašyti siužetą. Kas prisimenat savo vaikystės meiles? :) Argi meilė, sakykite ranką prie širdies pridėjus, kad ir kada ji ateitų, būna paprasta? :) Ji būna pavasariška, jaukiai nejauki, simpatiška, tyli ir tuo pačiu skatinanti reikštis ir kalbėti(s) :).
Režierė buria detalėmis. Ne kartą ir ne viename leidinyje kalbėta ir aptarta kaip iš kur ir kada gauti sovietmetį atspindintys buities apyvokos reikmenys, mokyklinės uniformos, kuprinės, rūbai, iš kur ištraukti dar neįstiklinti balkonai ir giros geltona bačkutė, ant kurios puikuojasi užrašas "kbac" :). Bet aš ne apie tas detales. Aš apie tokias kaip žvilgsniai, lietus, papsintis ant skėčių ir šachmatų lentos (man turbūt pati gražiausia filmo scena!), vėjas plaukuose, gėlės ir saldainio "Kregždutė" popierėlis po stiklu. Kaip ten sakoma? Iš mažų laimių didelė laimė susideda? :)
Filme šiek tiek gręžtasi ir į socialines problemas: alkoholizmą, smurtą, skyrybas, tačiau pagrindinė linija - pirmoji meilė, ta tikra Draugystė, kai kitaip ir neparašysi šio termino be didžiosios raidės. Nedrįsčiau priklijuoti prie "pirmoji meilė" žodžio "vaikiška". Nors ir vaikų, tačiau ji nevaikiška. Ji labai labai graži! :) Romantiška. Kai bendraujama per rozetes, klausomasi per sieną deklamuojamų eilėraščių, keičiamasi kulinariniais grybukais, skaitomos fantastinės knygos ir kai dėl tam tikro tikslo dingsta elektra :D. Žodžiu, ir suaugėlių meilė galėtų, gal net ir turėtų iš tokios meilės šio bei to pasimokyti. ;)
Kameros darbas - puikus, muzika (prie jos dirbo kompozitorė Indrė Stakvilė ir muzikas Saulius Urbanavičius) - tiek finalinė bosinė gitara, tiek parinkta skambėti juostos metu, atspindinti laiką (o kaip gi kitaip?! :) ), lokacijos parinkimas - geras (jei jau randami du greta vienas kito stiklais nepridengti balkonai!.. :) ), to meto daiktai - įsodina vyresniuosius, kas dar atsimena sovietmetį, į prisiminimų karuselę, aktorių darbas - geras. Sunkiau būtų kažką rašyti apie jauniausiųjų aktorių vaidybą - labai sunku kritikuoti tuos, kurie tik pradeda aktoriaus duoną krimsti. :) Tačiau, truputį išsigandusi dėl aktorės Elzbietos Degutytės, vaidinusios Emiliją, neįtikinamai sakomų scenarijaus eilučių, galėjau labai lengvai ir greitai atsipūsti - aktorė filmavimo metu tarsi atsipalaidavo ir negalėčiau įsivaizduoti kitos Emilijos vaidmeniui tinkančios merginos! :) Karolis Savickis (Rolanas) - šaunus vyras! Nė kiek nenusileidžia vyresniesiems aktoriams! Gerbiu. :)
Džiugu, kad filmas turi "aukso viduriuką" - neištęstas, tačiau ir ne per trumpas (47 min. 39 sek. :) ). Šiai juostai tokia trukmė - pati tinkamiausia. Finalinė scena man rodėsi lyg iliuzija, kažkurio vaiko svajonė, bet ir labai galima reali situacija su gausybe simbolikos. :) Super! :)
Ar "Balkonas" praturtino Lietuvos kiną, ar buvęs nebuvęs? Žinoma, praturtino. Tikrai nenorėčiau, kad G. Beinoriūtė niekada nebūtų sukūrusi šio filmo. :) Vis tik galutinį rezultatą pateikiu Lietuvos kino rėmuose, nes mažai tesu mačiusi nekomercinių Europos filmų, o ir šiaip... Pasiilgau Lietuvos ir ji man, kaip ir visas visas jos menas - DA BEST! :D 9.4/10.