Degtukas iki kraštutinumų :)


Čia truputėlį autoironiškai apie save. Degtukas iki kraštutinumų - tai aš. :) Sėdėjau čia aš vieną vakarą akivaizdžiai neturėdama ką veikti, ir, svarstydama savo 'degumo' laipsnį bendrai sumuojant visas gyvenimo sritis, priėjau išvadą, kad aš būtent tokia. :) Kad degtukas, jau seniai aišku :D... Bet kad kraštutinis... :D Žodžiu... Kai blyksteliu, saugokitės :D: slėpkitės spintose, sandėliukuose ir klojimuose :D. Bet po to galit ramiai išlysti - degtukas perdegė... :D Jei myliu, tai myliu, jei nekenčiu, tai nekenčiu. Suprantu, kad tokie dalykai ne tik mane, bet ir mano artimuosius trikdo, bet, jetus, kad ir kiek kovojau su savim, na, dar nenugalėjau... :D Tai, prašau, pakęskite mane tokią, kokia esu ir toliau. :) Aš ir bandysiu kažkaip su Rimučiuku išgyventi visą gyvenimą. :)
Žinot, liepsnoti visada gerai. :) Degti? Gal. Bet, kai degu, man būna pats produktyviausias kūrybinis laikotarpis. Ne tik kūrybinis iš tikro... Tada Aš būnu Aš. Visa! Visas mano gyvenimas būna gyvenamas mano pačios, o ne stebimas iš šono. Tokia visa surinkta jaučiuosi. Tada būnu tokia - kito žodžio nerasiu - gyva!!! :) Spindžiu, mielieji, šviečiu, tampu žiburiu iš toli! :D (Man taip sakė, pati nestebėjau tuomet savęs iš šono :D).
Degimui palaikyti reikalingas deguonis. :) Jei deguonies negaunu, liepsna anksčiau ar vėliau užgęsta.
Dėkoju visiems, kurie mane uždega ir nepamiršta atidengti vakuuminio gaubto, kad gaučiau deguonies. :* Bučkis!

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto